Bet sovietinio grūdinimo neišmuši, jis smegenyse amžiams. Tarybų Lietuvos šlapiankės ir KPZ (išankstinio sulaikymo kameros), SIZO (teismo izoliatoriaus) ir draugiškojo teismo, profkomo, raikomo, gorkomo ir paviestkės smarvės neišsivėdina.
Kaip kolūkiai padarė iš valstiečių vagis, stambesnius ir smulkius, pilančius sau valdišką dyzeliną, savo agurkus laistančius kolūkio amoniako vandeniu, maišančius trąšas, visiems giminėms užrašančius pašalpas (gerai, kad dar šunims ir katėms neapiformino ES fondų), taip ir premjeras prisimatavo seną uniformą ir pasileido piliečius ir graždanynus mokyti, kaip gyventi ir, svarbiausia, verslais užsiimti. Kaip Aleksandras Lukašenka Baltarusijoje, kuris visus pamoko darbų dirbti – jis ir traktorius taisyti gali, ir sėti, ir akėti, ir ledo ritulį žaisti.
Skvernelis sakė, kad jeigu čia verslui sunku nuo mėnesio prastovų, tai toks ten ir verslas, kažkas su juo negerai (portalas DELFI apie tai rašė štai čia).
Akivaizdu yra, kad ne visi verslai dirba vienodai gerai. Yra verslų, kurie neatsakingi, yra tokių, kurie mausto klientus ir partnerius, yra tokių, kurie šlamštą tiekia ir galvoja, kad niekas nepastebės.
Tačiau net labiausiai nevykęs, primityvus ir neperspektyvus verslas yra geriau už Saulių Skvernelį. Ir ne tik todėl, kad Skvernelio keliukas asfaltuotas ir pažadai atsistatydinti, pralaimėjus rinkimus, sulaužyti (kelinta jau diena, kai premjeras viešai apsimelavo?), ir ne todėl, kad Skvernelis yra bejėgis vadovas įžūliai meluojančiam, išsisukinėjančiam ir neveiksniam ministrui Verygai.
Normalioje bendrovėje bosas atsako už pavaldinius, o Skvernelis už nieką neatsako, ir labiausiai neatsako už Verygą, nes premjerui niekas neleido tvarkyt ajatolos Karbauskio asmeniškai paskirtojo šamano. Vieni ministrai yra skiriami pagal įstatymus, o kiti yra revoliucinio ajatolos pateptieji. Tik dar žmonės, matote, nesupranta, kokį gerą ministrą turime, sakė Karbauskis. Netrukus turėsim penktadieniais suklaupę melstis miestų ir miestelių aikštėse, prašydami: „Dieve, saugok ministrą“.
Verslas geriau už Skvernelį todėl, kad net labiausiai nevykęs moka žyminius mokesčius, algas (kad ir kokios jos būtų), pelno mokesčius, gyventojų pajamų mokesčius, socialinio draudimo įmokas, PVM ir viską, iš ko auga biudžetas. Net kai verslas vėluoja sumokėti, valstybė pati iš jo pasiima tuos pinigus ir dar nuskaičiuoja eurą-kitą už paslaugą.
Kaip nusikaltėlis, kuris ateina surinkti iš reketuojamojo pinigų, ne tik delspinigius susirenka ir dar pasiima butelį viskio, pakelį cigarečių ir pagraibo pardavėją, kaip kompensaciją už pavėluotą mokesčio surinkimą.
Vyriausybė, Seimas ir prezidentas neturi savo pinigų. Neturi nė cento. Tai viskas yra verslo ir jo darbuotojų sunešta ir sumokėta, bet valdžia labai greitai užsiaugina kiaulės snukius ir tai pamiršta. Jiems pradeda atrodyti, kad čia jie, skverneliai ir karbauskiai, mums kažką dalina.
Jūs mums nieko nedalinate, draugai kolūkiečiai ir milicininkai. Ne tik tas asfaltuotas keliukas, bet ir uniformos, nuo munduro sagos iki švilpuko, ir jūsų automobiliai su žiburėliais ir su sirenomis – viskas iki paskutinės lemputės yra už mūsų pinigus pirkta.
Seimo rūmai ir Daukanto aikštės dvaras, Vyriausybė ir ministerijos, ambasados ir konsulatai yra apšildomi, apšviečiami, įrengiami, išnuomojami, ten teka šaltas ir karštas vanduo, ten veikia internetas ir kilimai patiesti ant grindų ir stalai su foteliais sustatyti – už mūsų, dirbančių ir verslaujančių pinigus.
Prekybos centrai, sandėliai, logistikos bazės, jų balti ir įvairiaspalviai furgonai, kartono dėžės ir lipni juosta, kuria apklijuojami siuntiniai, siunčiami klientams, kurie moka pinigus ir nuo kurių atskaičiuoja mokesčius už kiekvieną pirkinį taip pat – visa tai yra mūsų pinigai, verslininkų, darbuotojų ir klientų pinigai, o ne Skvernelio ir ne Verygos.
Verslas jums nieko neskolingas, jūs iš verslo tik imate, griebiate ir nuskaičiuojate abiem rankomis, pone Skverneli ir kolegos, kaip ir tie politinio pasitikėjimo Verygos artimojo rato aukštieji pareigūnai, kurie tiek pavargę, kad sau gražius priedus nepamiršo pasiskaičiuoti, nes svarbiausia pradėti pakitimus nuo savęs. Gydytojams tegu padeda tas pats verslas ir piliečiai, mes užsiėmę, sako ministerijos tranai, mes dabar padedam sau. Netrukdykit.
O kai verslas ir piliečiai padės medikams, tai išlįs Skvernelis ir dar pamoralizuos verslininkams, kad jie dar blogai dirba.
Premjere, blogai dirbate jūs – jums ne vieta šiame poste, apsimelavus ir prisižadėjus atsistatydinti. Netikęs darbas yra jūsų, kai keliuką prie jūsų namų asfaltuoja už valstybės pinigus, o jūs nieko net nežinote apie tai.
Blogai dirba jūsų ministras Veryga, kuris melavo tiek kartų, kad jau visi pavargo skaičiuoti, ir net nebandantis už nieką atsiprašyti.
Verslas dirba gerai. Žinote, iš kur žinau? Nes jis jums duoda pinigus, o ne jūs jam. Kai nors vieną savo verslą sukursite ir kai nors vieną žmogų iš savų pasamdysite, tada pakalbėkime, o kol kas jūs neturite jokios, net mažiausios, moralinės teisės taip kalbėtis su jus maitinančiais žmonėmis.
Jūs neturite ką duoti, nieko, nė cento neturite. Jūs, premjere, esate kaip tas įžūlus paauglys, kuris gyvena pas tėvus, valgo jų maistą, leidžia iš čiaupo jų vandenį, naudoja elektrą ir internetą ir dar drasko akis tėvams, kad šie nieko nesupranta gyvenime. Tėvai tokio vaiko dažniausiai neišspiria – nes gaila, nes vis tiek savas kūnas ir kraujas, nes kaip čia bus, savo gi atžala.
Jūsų, premjere, niekas negailės (nebent puskvaišės bobutės, kurioms melavote, kad čia jūs kelsite pensijas, nors pensijos didėja pagal įstatymą, kurį net ne jūs priėmėte). Jūs ne mūsų kūnas ir kraujas ir ne mūsų vaikas. Tiems, kas spjaudo ant savo geradarių ir ant tų, kas juos gelbsti, tiems, kas kanda juos maitinančiai rankai, pragaro žemėlapyje yra labai karšti ir labai nemalonūs smalos ir sieros ratai.
Jeigu nemokate padrąsinti, padėti ar nuraminti, jei nemokate pagarbiai kalbėtis su verslu, ant kurio vadovų ir darbuotojų plačių pečių laikosi ši valstybė, kitą sykį gal tiesiog patylėkite. Nes šitos chamų vyriausybės jau visiems gana. Čia ne Rusija, ir net Rusijoje jau nebeliko nei baimės, nei pagarbos represinėms struktūroms.
Anądien atvažiavo milicija surašyti bobutei Maskvoje protokolo, ko karantino nesilaiko ir į kiemą išėjo. Bobutė atidaužė milicininką lazda ir jos nepasodino, nes izoliatoriai pilni.
Nepasodino ir automechaniko, prie kurio garažo privažiavo teisėsauga, kyšio tikėdamasi – baugino protokolu. Mechanikas pasakė „tuoj“ ir atsisukęs liuobė teisėsaugininkui veržliarakčiu. Nesodins ir šito: nėra kur sodinti, teismai visus paleidžia lygtinai.
Lietuviai taip nesielgs, nes čia civilizuota šalis. Bet erzinti žmones, kurie jums moka algą ir asfaltuoja jums keliukus, ir tyčiotis iš jų, labai neprotinga strategija. Aš jūsų vietoje galvočiau apie naują darbą po rinkimų. Gal ne su žmonėmis būtų geriausia jums dirbti – tai jums akivaizdžiai nesiseka. Net nesitikiu atsiprašymo. Tiesiog geriau patylėkite.