Politinė lyderystė ir solidarumas gali būti matuojami ne tik ugningomis kalbomis, raginimais susitelkti, atrasti savyje drąsos būti geresniais (citatos autorius: mūsų Prezidentas), bet ir asmeniniais pavyzdžiais.
Krizės metu norėdamas parodyti vienybę su visuomene politinis lyderis nusimeta švarką ir išeina į gatvę, pilsto sriubą, savanoriauja ar galų gale paskelbia, kad, visiems besiveržiant diržus, per kelias skylutes susiverš ir jis.
Vieniems tai šaunus empatiškas žingsnis, kitiems grynieji viešieji ryšiai ir populizmas.
Kartu su koronavirusu atslenkančios ekonominės krizės priešaušryje kai kurių valstybių ar miestų lyderiai tapo pirmaisiais, paskelbusiais apie solidarumą su visuomene.
Ryškiausiai nuskambėjo Naujosios Zelandijos premjerės Jacindos Ardern pareiškimas, kad kartu su visu ministrų kabinetu ji šešiems mėnesiams 20 proc. susimažins atlyginimą.
Prieš savaitę analogiškai pasielgė Japonijos įstatymų leidėjai – ir valdantieji, ir opozicija. Visa Singapūro vadovybė, įskaitant prezidentą ir premjerą, trims mėnesiams susimažino atlyginimus ir išlaidas, Indijos ministrų kabinetas metams susimažino atlyginimus 30 proc., Vankuverio miesto meras Stewartas 10 proc. susimažino atlyginimą, Minesotos gubernatorius Walzas sau ir kabineto nariams taip pat nusikirto 10 proc. ir taip toliau.
Atkreipkite dėmesį – tai klestinčios šalys, kur tikrai žodis „gerovės valstybė“ nėra tik du tušti rinkiminiam periodui panaudoti žodžiai. Gal dėl to ir solidarumo sprendimai yra lengvesni ir greičiau šaunantys į galvą.
O pas mus gerovės valstybė sukurta jau seniai, nes šioje politinio solidarumo šviesoje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga solidariai pakėlė atlyginimus politinio pasitikėjimo viceministrams ir ministerijos kancleriui beveik po 1000 eurų. Už sunkų ir pasiaukojantį darbą, nes jau mėnesį dirba be savaitgalių ir yra pavargę.
Matyt, čia tokia išskirtinio nuovargio rūšis – visa Lietuva nepavargę, o viceministrai ir kancleris krenta nuo kojų.
Mano feisbuko profilyje užvirė karštos diskusijos – vienas pagrindinių argumentų buvo, jog šių valstybių vadovai ir taip uždirba sočiai, tai gali sau leisti. Iš tiesų, mėnesinis Singapūro ministro pirmininko atlyginimas yra apie 60 000 eurų per mėnesį, Naujosios Zelandijos premjerė uždirba apie 35 000 eurų per mėnesį.
Skirtumas tarp mūsų politinių lyderių atlyginimų tikrai nemažas. Lietuvos prezidentas uždirba 5800 eurų, premjeras 3 400 eurų, Seimo pirmininkas apie 3000 eurų, o Vilniaus meras – 2187 eurus į rankas.
Taip, jūs nesuklydote, didžiausio šalies miesto vadovas, turintis vieną didžiausių atsakomybių, krūvių ir sulaukiantis nesibaigiančios kritikos lavinos uždirba kiek daugiau nei 2000 eurų.
Tai jis tiesiog privalo vogti. Ir daryt, žinoma.
Bet realiai juk mes ne apie tai. Ir ne apie tai, kiek reikia mokėti politiniams vadovams, nes čia nuomonės skiriasi nuo radikalių rėksnių – „nieko nereikia mokėt! Nieko! Ir jeigu tik kas, iš karto sušaudyt ir kulipkėlę išimt“, iki racionalių pragmatikų – „norėdami turėti kokybišką politiką ir viešąjį administravimą, turime mokėti atlyginimus, galinčius į šitą sektorių pritraukti geriausius profesionalus, o ne tik politinius oportunistus“.
Ne. Apie. Tai.
10 proc. yra 10 proc., ar tu uždirbi 50 000 ar 5 000. Nei viena, nei kita suma neišgelbės valstybės ir nesugriaus tavo asmeninės gerovės. Juolab kad kalbama apie laikiną susimažinimą keliems mėnesiams.
Tai yra ženklas, lyderio signalas visuomenei „aš su jumis“. Vėlgi – viešieji ryšiai? Ne be to, bet sutikite, kad viešieji ryšiai sudaro nemažą politiko gyvenimo dalį.
Ir man pasidarė labai smalsu, o ką apie tai galvoja mūsų šalies vadovai ir politiniai lyderiai. Prezidentui, premjerui, Seimo pirmininkui, trijų didžiųjų miestų merams, opozicijos ir valdančiosios partijos lyderiams išsiunčiau du labai paprastus klausimus:
1. Ar krizės metu solidarizuodamiesi su visuomene planuojate sekti kitų valstybių politikų pavyzdžiu ir susimažinti atlyginimą?
2. Jeigu taip, kiek ir kuriam laikui?
Galiu pasidžiaugti, kad atsakymus gavau iš visų, labai greitai, todėl pamėginkime juos čia paanalizuoti.
Prezidentas Gitanas Nausėda
Prezidento šeima balandžio pradžioje iš asmeninių lėšų parėmė Pal. Kun. Mykolo Sopočkos hospisą. Ši parama sudarė maždaug 15 proc. Prezidento atlyginimo. Paramą panašią veiklą vykdančioms organizacijoms Prezidento šeima ketina tęsti ir ateityje, kol Lietuvoje tęsis kova su pandemija.
Prezidento nuomone, finansinė parama ar prisidėjimas savanorišku darbu prie bendruomeniškumą ir pilietiškumą skatinančių organizacijų ir jų projektų šiuo metu yra paveikesnis ir tikslingesnis būdas nei dalies atlyginimo atsisakymas.
Premjeras Saulius Skvernelis
Finansiškai Vyriausybė yra pasiruošusi krizei, iš anksčiau sukaupusi nemažą rezervą, be to, numačiusi galimybę skolintis itin palankiomis sąlygomis, kas palaipsniui ir yra daroma. Dėl šios priežasties Vyriausybė nesvarsto nei apie biudžetinio sektoriaus atlyginimų, nei apie pensijų, nei kompensacijų, nei apie kitų išmokų mažinimą.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis
Seimo Pirmininkas yra atsisakęs reprezentacinėms reikmėms skirtų lėšų, kurios bus grąžintos į valstybės biudžetą ir panaudotos ekonomikai skatinti bei pandemijos žalai mažinti.
Iki šiol kas mėnesį Seimo Pirmininko šeima skirdavo apie 10 procentų savo pajamų įvairioms visuomeninėms organizacijoms ir pilietinėms akcijoms, aukoms. Prasidėjus pandemijai aukos dalis padvigubėjo ir tokia išliks krizės laikotarpiu.
Opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis
Už TS-LKD partijos ir jų politikų, įskaitant vadovus, asmeniškai suaukotas lėšas nupirktos medicininės kaukės jau perduotos medikų organizacijoms, o Seime Gabrielius Landsbergis dar prieš porą savaičių inicijavo Seimo reprezentacinių ir Seimo narių parlamentinių išlaidų (~ 1080 eurų per mėnesį) mokėjimo sustabdymą ir nukreipimą medikams.
Seimo narių ir kitų politikų atlyginimų sumažinimo idėją Gabrielius Landsbergis taip pat remia ir palaiko bei artimiausiu metu tarsis su Seimo kolegomis – gavus kitų opozicinių frakcijų pritarimą – teiktų tai numatančias įstatymo pataisas.
LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis
Jau anksčiau esu sakęs, kad visas tris kadencijas visas mano atlyginimas pervedamas pelno nesiekiantiems juridiniams asmenims. Šios kadencijos metu gaunamas atlyginimas skiriamas vaikų literatūrai ir vaikų knygų leidybai, labdaros ir paramos fondui „Švieskime vaikus“.
Esu skyręs lėšų ir kovai su COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo ir ekonomikos skatinimo fondui.
Taip pat manau, jog ir stambus verslas turėtų padėti valstybei. Vienas iš tokios pagalbos būdų yra visus galimus nuostolius prisiimti pačioms įmonėms, nesinaudojant valstybės pagalba. „Agrokoncerno“ grupės įmonės, solidarizuojantis su valstybe, nesikreips bei neprašys valstybės pagalbos dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos sukeltų ekonominių padarinių verslui.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius
Toks klausimas kol kas nebuvo svarstytas. Bet meras prie medikų apsaugos priemonių finansiškai jau prisidėjo aukodamas jiems Aukok.lt platformoje, taip pat karantino metu (ir po jo) meras įšaldė reprezentacinių lėšų naudojimą, šie pinigai grįš į valstybės biudžetą
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Šiandien dar niekas negalime tiksliai pasakyti, kokio masto padarinius miestui atneš šis sudėtingas karantino laikotarpis. Tad ir apie konkrečius galimo atlyginimų mažinimo dydžius bei datas kol kas kalbėti kiek per anksti. Antraip tai būtų tiesiog populizmas.
Kauno miesto meras bei kiti savivaldybės ir jos administracijos vadovai nelinkę tokiais veiksmais politikuoti ir vaikytis populiarumo viešais pareiškimais. „Parodomasis“ solidarumas yra viena, tačiau visai kas kita – būtini sprendimai, kurie realiai duotų rezultatą.
Be to, Lietuvoje merų bei vicemerų pareiginių algų dydžius numato LR Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Taigi dėl galimybių juos susimažinti asmenine iniciatyva pirmiausia turėtų pasisakyti įstatymų leidėjai – Seimas.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas
Klausimas dėl Klaipėdos mero atlyginimo sumažinimo šiuo metu nėra svarstomas, tačiau meras iki 10 proc. savo atlyginimo tiesiogiai paaukos sveikatos priežiūros įstaigoms, tai kvies padaryti ir savo komandos narius. Reprezentacijai skirtas mero fondas šiuo metu taip pat nėra naudojamas, meras savivaldybės tarybai siūlys perskirstyti biudžetą ir mero fondo lėšas nukreipti kovai su COVID-19 plitimu bei karantino pasekmių suvaldymui.
Ką matome iš atsakymų? Susimažinti atlyginimo neplanuoja nė vienas politikas, išskyrus Karbauskį, kuris to atlyginimo ir taip neima.
Tačiau mūsų lyderiai dalį savo asmeninių lėšų aukoja kovos su virusu iniciatyvoms. Čia aiškiausiai pasisakė Seimo pirmininkas – 10 ir 20 procentų, prezidentas kalkuliuoja parėmęs 15 proc. savo atlyginimo ir planuoja tai daryti toliau. Vilniaus meras atliko vienkartinę paramą, opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis prisidėjo perkant kaukes, tačiau jo, kaip ir Ramūno Karbauskio, parama nebuvo konkretizuota.
Klaipėdos meras dar planuoja, bet žada 10 proc. atlyginimo aukoti medikams.
Ir du politikai nieko neaukoja ir nuo atsakymo išsisuko. Saulius Skvernelis kalbėjo, kad Vyriausybė krizei pasiruošusi, o Visvaldas Matijošaitis, kad nėra linkęs politikuoti ir vaikytis populizmo.
Bendrai paėmus – pasukta kitu keliu ir negali sakyti, kad tai yra blogai. Tik lyderystės, aišku, pristigo. Nė vienas iš šių politiniais lyderiais norinčių ir turinčių būti asmenų nepareiškė anksti ir viešai, kad štai „10/15/20 procentų atlyginimo krizės metu skiriu medikams, tai mažiausia, ką galiu padaryti asmeniškai, kviečiu tai padaryti ir kitus savo kolegas, o tuo pačiu imkimės darbo“.
Galbūt padarė vėliau ir tyliai, bet šis laikotarpis tikrai ne tas, kai gerus darbus reikia daryti tyliai. Geri darbai turėtų būti tas gerasis užkratas, tas antivirusas, kuris padės įveikti tamsius laikus.
Bet jeigu tikėjotės, kad šiame komentare imsiu gėdinti politikus, kokie jie nejautrūs beširdžiai, tai, kaip matote, taip nebus ir nelabai yra už ką.
Nėra jie tokie blogi. Tik, kaip sakė „Sėkmės džentelmenuose“, kai kurie silpno charakterio.
Kurie paima ir paskiria pervargusiam viceministrui tiek, kad uždirbtų kaip du Vilniaus merai. Būna.
Haiku
Gerovės kainą
Skaičiuoti visi norim
Kol ne iš savų