Be pagrįsto nerimo dėl pandemijos plitimo ir gresiančios ekonomikos krizės susirūpinimą mums kelia dar vienas papildomas, bet labai svarbus klausimas – tai Europoje išplitusi prielaida, jog ES ir jos institucijos, pirmiausia Europos Komisija ir Europos Vadovų Taryba, privalo būti kritikuojamos dėl tariamai netinkamos ir neveiksmingos reakcijos į pandemiją ir artėjančią ekonomikos krizę bei dėl solidarumo stokos.
Esame labai susirūpinę, kad klaidingos ir nepagrįstos kritikos ES atžvilgiu sklaidą aktyviai skatina Kremlius. Išnaudodamas visus turimus plataus masto propagandos ir dezinformacijos instrumentus, Kremlius nuosekliai ir garsiai skelbia, kad Europos Sąjunga negeba išspręsti susidariusios krizės. Abejotinos kokybės ir tikslingumo humanitarinė pagalba, kurią Kremlius siunčia dėl krizės kenčiančioms ES valstybėms narėms, tik padeda jam siekti kuriamos propagandos tikslų.
Mums taip pat nerimą kelia tai, kad kol didžiausią dėmesį skiriame kovai su pandemija ir jos ekonominėms pasekmėms, vis dar reikia stiprinti ES strateginę komunikaciją, o tuo tarpu dalis Europos piliečių gali pasiduoti aktyviai propaguojamam nerimo ir nusivylimo jausmui.
Atsižvelgdami į šiuos faktus, mes, šį laišką pasirašantys Europos Parlamento nariai, kreipiamės į ES ir ES valstybių narių vadovus pabrėždami, kad:
1. Nėra jokių objektyvių priežasčių tvirtinti, kad reakcija į pandemijos plitimą ES lygmeniu buvo netinkama. Turime nepamiršti, kad sveikatos sektorius priklauso išimtinei ES valstybių narių kompetencijai. Taip pat visi turime prisiminti, kad ES, palyginus su valstybėmis narėmis, tam turi nedidelį biudžetą (tik 1 proc. ES BVP). Būtent todėl ES gali atlikti tik ribotą vaidmenį teikiant realią paramą tokios krizės metu. Nepaisant to, šiandien ES pateikia daugybę sprendimų, įskaitant kelias bendrų būtinos medicininės įrangos pirkimų priemones.
2. Po šiokių tokių pirminių dvejonių valstybės narės pradėjo dalytis turima medicinine įranga su labiausiai paveiktomis ES valstybėmis narėmis ir perimti pacientus gydymui. Galime didžiuotis tuo, kad kai kurios valstybės narės (tokios kaip Vokietija, Prancūzija, Liuksemburgas) teikia svarbią dvišalę pagalbą Italijai ar Ispanijai, įskaitant įspūdingą teikiamą medicininės ir apsaugos priemonių kiekį, bei gydo pacientus iš tų šalių savo ligoninėse.
3. Daugeliui valstybių narių suskubus įvesti laikiną karantiną ir sienų kontrolę, kad būtų užkirstas kelias tolesniam viruso plitimui, Europos Komisija ėmėsi veiksmų bendrosios rinkos veikimui užtikrinti atidarant vadinamuosius žaliuosius koridorius. ES taip pat veiksmingai prisidėjo palengvinant ES piliečių grąžinimą iš trečiųjų šalių.
4. Raginant ES siekti dar didesnio solidarumo, svarbu taip pat pripažinti, kas buvo nuveikta iki šiol ruošiantis spręsti būsimus ekonominius iššūkius. 2008 m. kilus pasaulio ekonomikos krizei, Europos Centrinis Bankas (ir ES) tik 2012 m., t. y. tik po 4 metų, paskelbė besiimantis strategijos „daryti viską, ko tik prireiks“. Šį kartą Sąjunga sureagavo greitai ir ryžtingai ir taip pasiuntė raminančią žinią rinkoms. ES pasimokė iš 2008 m. krizės.
5. Negalima nepaminėti, kad Europos Centrinis Bankas paskelbė istoriškai didžiausią – 750 mlrd. eurų vertės – finansinės paramos planą valstybėms narėms. Dar 410 mlrd. eurų gali būti prieinami euro zonos narėms pasitelkus Europos stabilumo mechanizmą. Sudėjus ES priemones kartu su ES valstybių narių ekonomikos skatinimo paketais (ypač Vokietijos, kuris siekia 1,1 trilijoną eurų), bendra parama gali gerokai viršyti 2 trilijonus eurų. Būdami europiečiais, galime didžiuotis, kad ES gali būti tokia veiksminga ruošiantis užkirsti kelią gręsiančiai giliai ekonomikos krizei.
6. Be to, ES taip pat teikia vertingą pagalbą Vakarų Balkanų ir Rytų partnerystės regiono šalims kovoje su pandemija. Šioms šalims tenka susidurti su dvigubu iššūkiu: joms trūksta reikiamų išteklių ir jos susiduria su didele Kremliaus propaganda, skelbiančia, kad ES atsakas į krizę yra silpnas.
Puikiai suprantame, su kokiais iššūkiais šiuo metu susiduria ir ateityje susidurs ES ir jos valstybės narės. Tai bus metas, kai teks susidurti su sudėtingais pasirinkimais ir priimti sunkius sprendimus. Tai pat iškils svarbių temų, dėl kurių diskutuosime ir nesutarsime, pavyzdžiui, dėl vadinamųjų koronaviruso obligacijų emisijos.
Vis dėlto, norime pasinaudoti proga, kad tiesiog pasakytume, jog turime įveikti šią krizę pasitelkdami solidarumą. Tai vienintelis būdas laimėti šią mūsų kartos kovą. Dabar nėra vietos ar laiko kaltinti vieniems kitus ir priekaištauti Europos Sąjungai. Šiuo išbandymų kupinu laikotarpiu didžiuojamės galėdami laikyti save europiečiais. Didžiuojamės, kad ES ir jos valstybės narės demonstruoja tikrą lyderystę.
Tai pat norėtume paprašyti Jūsų imtis veiksmingesnės strateginės komunikacijos. Žmonės turi žinoti, kiek daug ES daro, kad būtų įveikta ši krizė.
Galiausiai, norėtume padėkoti Jums visiems už iki šiol priimtus sprendimus, leidžiančius Europai įveikti kylančius iššūkius, bei už sprendimus, kuriuos priimsite ateityje visos Europos Sąjungos labui.
Įveiksime tai kartu!