Nobelio laureatas turi šaknis Lietuvoje

M. Levittas yra gimęs Pietų Afrikos Respublikoje, į kur jo tėvas emigravo iš Plungės. Mama kilusi iš Čekijos. 2001 m. M. Levittas lankėsi Lietuvoje su šeima, o jo pusbrolis Abelis Levittas yra daug prisidėjęs įamžinant Plungės žydų bendruomenės atminimą.

Dabar M. Levittas turi tris pilietybes ir gyvena tarp Izraelio, JAV ir Jungtinės Karalystės. Dažnas kelionių maršrutas iki šiol buvo Kinija, nes jo žmona Šošan Broš yra kinų meno tyrinėtoja. Ten gyvena daug šeimos draugų. Prasidėjus koronaviruso epidemijai Uhane, sutuoktiniai su jais bendravo, palaikė.

Viruso raidos modelis Kinijoje pasitvirtino

Mokslininkas sausio mėnesį paprašė jam nuolat siųsti duomenis iš Kinijos ir pradėjo juos dėlioti. Kaip jis pats sako, nėra virusologas, bet neblogai išmano skaičius bei modelius.

Sausį epidemija Hubėjaus provincijoje plito po 30 proc. per parą. Aiškus eksponentinis augimas. Tokiais tempais visas pasaulis turėjo užsikrėsti per 90 dienų.

Eksponentiniai modeliai numato, kad kasdien bus nauji užsikrėtimai. Bet profesorius atkreipia dėmesį, jog mūsų socialiniai kontaktai yra riboti, ir didelė dalis kasdien sutinkamų žmonių yra tie patys: artimieji, bendradarbiai, net tuo pačiu metu į darbą važiuojantieji autobusu. Po kiek laiko, kai dauguma yra užsikrėtusi arba persirgusi, mažėja naujų susirgimų, nes vis mažiau yra ką užkrėsti.

Labai svarbus faktorius plitimui stabdyti yra socialinių kontaktų ribojimas, karantinas. Be to, Nobelio premijos laureatas įspėja vyriausybes, kad pasitraukęs virusas gali sugrįžti.

Sausio 30 d. mokslininkas pastebėjo statistinius pokyčius. M. Levittas sudarė modelį, kuris rodė, jog kovo pradžioje ateis ryškus pagerėjimas, o kovo pabaigoje epidemija Hubėjaus provincijoje liausis. Jo prognozės apie lūžį vasario 1 d. buvo paskelbtos kinų spaudoje. Niekas jomis netikėjo, bet jos pildėsi su neįtikėtinu tikslumu.

Kinijoje naujų atvejų ėmė mažėti vasario 7 d. Po savaitės krito mirtingumo rodikliai. M. Levitto modelis dar sausį prognozavo, kad viso bus užregistruota 80 000 susirgimų ir 3250 mirtys. Rašant šį straipsnį, paskutiniai kovo 28 d. duomenys iš Kinijos rodo 81 394 registruotus susirgimus ir 3295 mirtis. Mokslininkas pripažįsta, kad skaičiavimai, ypač susirgimų, yra toli gražu nepilni, tačiau jie atliekami kasdien ir tomis pačiomis sąlygomis, todėl gali būti lyginami.

M. Levitto modelis dar sausį prognozavo, kad viso bus užregistruota 80 000 susirgimų ir 3250 mirtys. Rašant šį straipsnį, paskutiniai kovo 28 d. duomenys iš Kinijos rodo 81 394 registruotus susirgimus ir 3295 mirtis.


Pasak M. Levitto, iš pradžių vienas ligonis užkrėsdavo 2,2 žmonių per dieną. Įvedus griežtą karantiną, dėl apribotų kontaktų ir dėl didesnio infekuotųjų skaičiaus vienas viruso nešiotojas užkrečia 1,5 žmonių per tris paras. Mokslininkas koronaviruso plitimą lygina su važiavimu automobiliu: kada jau įsivažiuojame, po to greitis gali augti tik nežymiai, palyginus su pagreičiu, kuris buvo pradžioje, iki įsibėgėjimo.

Neplanuotas eksperimentas su virusu laive

M. Levittas atkreipia dėmesį, kad pačiame epidemijos židinyje Uhano mieste susirgo tik 3 proc. populiacijos. Daug ką apie viruso plintamumą jam parodo nesąmoningai atliktas eksperimentas kruiziniame laive „Diamond Princess“. Jo duomenys yra nepriekaištingai tikslūs.

3711 žmogus buvo karantinuotas apribotoje teritorijoje su bendra ventiliacijos, oro kondicionavimo sistemomis, su bendrais valgomaisiais. Pagal tankį būtų tas pats, kaip sugrūsti 250 000 gyventojų į 1 kv. km, sako M. Levittas.

Tokiomis itin palankiomis užkratui sąlygomis dalis keleivių laive praleido porą savaičių, o dalis – beveik mėnesį. Visi buvo patikrinti. Užsikrėtė 712 žmonių, arba 20 proc. Nuo koronaviruso mirė 8 žmonės, arba 0,2 proc. keleivių.

Viruso plitimas po „Diamond Princess“ maždaug atitinka gripo plitimo lygį tokiomis sąlygomis, tik koronavirusas yra 4–8 kartus pavojingesnis už gripą, teigia M. Lewittas ir primena, kad JAV nuo gripo 2017 m. mirė trigubai daugiau negu vidurkis, o apie 75 proc. gripo aukų būna vyresni nei 65 metų.

Mokslininkas koronaviruso plitimą lygina su važiavimu automobiliu: kada jau įsivažiuojame, po to greitis gali augti tik nežymiai, palyginus su pagreičiu, kuris buvo pradžioje, iki įsibėgėjimo.


Mirtingumas ir vaistai

Oficialūs duomenys rodo, kad per 2017–2018 m. gripo epidemiją JAV sirgo 45 mln. žmonių (arba 14 proc. populiacijos), iš jų mirė 61 000, tarp jų – 180 vaikų. Bet niekas iš to nedarė pasaulinės naujienos, niekas pirmuose puslapiuose kasdien neskelbė gripu sergančiųjų ir mirties atvejų skaičiaus, todėl jokios panikos nekilo.

2018–2019 m. sezono gripu JAV persirgo 35,5 mln. gyventojų, 34 200 mirė. Mirtingumas sudaro 0,1 proc. Mirtingumas nuo koronaviruso JAV kovo 28 d. buvo 1,63 proc. Kadangi JAV masiškai atliekami testai, šis procentas mažės nustačius daugiau infekuotųjų.

2018–2019 m. sezono gripu Lietuvoje, ULAC duomenimis, persirgo 49 661 gyventojas, 22 mirė. Mirtingumas 0,04 proc. Ūmiomis respratorinėmis ligomis tą sezoną sirgo virš 600 000 žmonių, galimai dalis jų turėjo gripą, dėl kurio jų netikrino.

Mirtingumas nuo koronaviruso Lietuvoje kovo 28 d. buvo 1,3 proc. Statistikos problema ta, kad didelė dalis juo perserga net nepajutę arba nesikreipę į gydytoją dėl lengvų simptomų, todėl jie nepatenka į skaičius. ULAC vadovas prof. Saulius Čaplinskas kovo 23 d. prognozavo, kad Lietuvoje jau turėtų būti daugiau nei 3500 infekuotųjų koronavirusu. Paėmus šį skaičių, mirtingumas būtų 0,1 proc.

Remdamasis duomenimis iš „Diamond Princess“, M. Lewittas paskaičiavo, jog koronavirusas padvigubina tikimybę žmogui numirti per artimiausius du mėnesius. Turint omenyje, kad daugumai ši tikimybė yra labai maža, rizika lieka nedidelė net ją padvigubinus.

Kas kita, kai kalbame apie rizikos grupes, todėl jas privalome ypač saugoti. „Kuo griežtesnės priemonės, tuo daugiau laiko bus pasiruošti gydymui, – pritaria karantinui mokslininkas. – Tikslas yra nepasiekti kruizinio laivo situacijos.“

Žinomas verslininkas biotechnologas prof. Vladas Bumelis sako, kad normaliomis sąlygomis trunka nuo 5 iki 10 metų paleisti į gamybą naują antivirusinį vaistą, nes pagrindinis principas yra preparato saugumas žmogui.

Kitas kelias yra jau naudojamų vaistų pritaikymas. Prof. V. Bumelio nuomone, realiau tikėtis greito rezultato einant šiuo keliu, kada iš esančių vaistų sudaromos kombinacijos, kurios padės įveikti naują virusą.