Šiandien, pandemijos akivaizdoje, turbūt visiems jau aišku, kad nebegyvensime taip, kaip iki šiol. O kaip gyvensime – iš tiesų priklauso būtent nuo pilietinių dorybių.
Nuo tų sumautų pilietinių dorybių, kurios visokio plauko biurokratams yra tikras galvos skausmas. Tačiau be jų (dorybių, ne biurokratų) dabar – nė iš vietos.
Būtų gerai, jei mūsų biurokratai rastų savyje bent tiek pilietiškumo, kad nemeluotų į akis ir prisiimtų atsakomybę už klaidas. Tai būtų minimali pagarba piliečiams, kurie elgiasi ir komunikuoja atsakingai. Deja, pačiose viršūnėse turime akis badančių antipilietiškumo pavyzdžių.
Premjeras tikriausiai įeis į istoriją kaip tas, kuris į viską pretenduoja „be eilės“ – nuo keliuko iki korona viruso testo... Ir kuo jis geresnis tuomet už visus gudruolius, kurie prašlavė vaistinių apsaugos priemonių atsargas, nepalikdami jų tiems, kuriems gal labiau reikia?
Tai ar verta reikalauti jo atsakomybės už beribę toleranciją sveikatos apsaugos ministro klaidoms?
Ekstremalios situacijos akivaizdoje kiekvienas, bandantis tik pridengti savo subinę visokiais reglamentais, prisidengti nebegali. Tu veiki ar trukdai veikti kitiems? Tai klausimas, kuris šiandien mirksi raudonomis raidėmis ir priešais sveikatos apsaugos ministrą.
Pamėginkime lenkdami pirštus suskaičiuoti vien pačias stambiausias klaidas, iškilusias į viešumą.
Prieš kiek čia laiko ponas Aurelijus Veryga tikino, kad apsaugos priemonių pilni sandėliai, ir prireikus medikai bus aprūpinti?
Ar jie šiandien aprūpinti? Eiliniai piliečiai šiuo atveju – ne prioritetas, bet pasirūpinti, kad „gudručiai“ neiššluotų kaukių ir dezinfekcinio skysčio atsargų iš vaistinių, galima buvo dar iki pirmų patvirtintų susirgimo atvejų, ribojant vieno asmens įsigyjamus kiekius. Tai padaryta tik pastarosiomis dienomis...
Ne Lietuva, o atsakingas už situaciją sveikatos apsaugos ministras pramiegojo pirmąjį bendrų europinių apsaugos priemonių pirkimų etapą.
Gal niekas ir nebeprisimintų jo tvirtinimų, kad nesą tokio poreikio; bet štai dabar jau matome būtinų veiksmų vėlavimo pasekmes.
Veblenimai apie trūkinėjančias logistikos grandines skamba kaip pasityčiojimas. (Žinoma, patyčių žanre nepralenktas lieka R. Karbauskis, praleidęs progą patylėti ir pareiškęs, kad Lietuva už visą Europą geriau pasirengusi pandemijai...)
Neįkvepia daug pasitikėjimo ir sveikatos ministro tarsi užkeikimas kartojamas žodis „algoritmas“ (tikiuosi, kad bent jis pats supranta, ką turėjo omenyje), kai buvo ribojamas įtartinų užsikrėtimo atvejų testavimas, o po poros dienų turėjome virš pusšimčio izoliuotų medikų Panevėžyje (laimei, testų rezultatai neigiami, o jei būtų buvę teigiami, kas tada?).
Kaltas algoritmas? Dėl pirmosios koronaviruso aukos ir izoliuotų Ukmergės medikų taip pat kaltas algoritmas? Dėl Santaros šeimos medicinos centro – taip pat? Ar vis dėlto ministras turi prisiimti asmeninę atsakomybę dėl „taupaus“ rizikavimo kolegų medikų saugumu?
Mobilios patikros punktai verčiami pildyti biurokratiškus klausimynus – tarsi medikai, pasiryžę stoti į šias pozicijas nesuprastų visos savo atsakomybės ir rizikos. Punktai turėjo pradėti veikti jau užvakar, bet ... šventas reglamentas...
Dabar jau akivaizdu, kad tos vilkinimo priemonės turėjo nuslėpti faktą, kad reagentų užpirkti nepasirūpinta laiku. Nekalbant jau, kad toks ministro nepasitikėjimas specialistais yra elementari nepagarba žmonėms, rizikuojantiems savo gyvybėmis ir tikrai išmanantiems savo darbą.
Jau spėjo pasenti istorija su Verygos leidimu (greičiau – delsimu leisti) gaminti dezinfekcinį skystį... Bet faktas lieka faktu - prarastos dvi brangios savaitės, ir visos drastiškiausios karantino sąlygos kažin ar padės laimėti tiek laiko, kiek reikėtų atsigriebti už pavėluotus pirmuosius elementarius žingsnius; ar per tą drastiškų ribojimų laiką apskritai būsime bent kiek geriau pasiruošę galimam koronos protrūkiui...
Dabar jau esame ant protrūkio slenksčio , o didžioji dalis apsaugos priemonių, būtinų medikams, vaistininkams, kurjeriams dar tik pakeliui...
Kiek dar klaidų reikėtų padaryti, kad sureaguotų prezidentas? Žinoma, klaidų tokioje situacijoje neišvengsi, bet visiškai teisėtas klausimas, ar ministras Aurelijus Veryga – pats tinkamiausias vadovauti ekstremalios situacijos valdymui žmogus? Juk greita ir adekvati reakcija virusui plintant darosi lemtinga. O jos pritrūko jau kelis kartus.
Ne dėl to, kad reikėtų reikalauti ministro galvos. O dėl to, kad kiekviena nekompetentingo krizes valdymo valanda kainuos gyvybes artimiausiomis savaitėmis. Ir tada jau prezidentui teks atsakomybė, kad nesureagavo laiku.
Pandeminės krizės valdymui reikalingos konkrečios kompetencijos – žinios, patirtis ir drąsa prisiimti atsakomybę, nesidangstant biurokratiškais motyvais. Kad A. Verygai šių kompetencijų trūksta rodo ir Vilniaus, ir Klaipėdos savivaldybių praktika. Matyti, kad merus konsultuoja tikrai aukštesnio lygio specialistai, nei tie, kuriais apsistatęs sveikatos apsaugos ministras.
Ko vertas vien SAM biurokratų susirūpinimas, kad verslo pagalba savanoriams būtų „tinkamai įforminta“... Gal pagaliau kas nors valdžios viršūnėse išgirs profesoriaus Vytauto Kasiulevičiaus rekomendacijas, kad krizės valdymą reikia pavesti kariškiui su tam tikra patirtimi, o šalia jo turėtų būti karo medikas, reikalui esant besikonsultuojantis su geriausiais specialistais? Kol kas raginimą perduoti krizės valdymą krašto apsaugos ministrui girdime tik iš opozicijos... Valdžią turintieji ir toliau linkę piktnaudžiauti visuomenės pilietiškumu ir ko gero nesuvokia, kad pilietiškos visuomenės tolerancija tokios nepagarbos akivaizdoje vis dėlto turi ribas.
Alternatyvos pilietiškumui pandemijos sąlygomis tiesiog nėra. Ir jei pilietinių dorybių trūksta viršūnėse, belieka patiems piliečiams imtis iniciatyvų. Pirmoji karantino savaitė tikrai džiugino solidarumo pavyzdžiais. Bet laikui bėgant imsime pavargti, o ištvermės pagal dabartines prognozes reikės vis daugiau...
Jau pradedame rimčiau žiūrėti į karantino laikymąsi – mažėja pranešimų apie pažeidimus. Bet kol kas dar kiekvienas turime pasirinkimą, kokiu laipsniu riboti kontaktus, jei nekeliavome į tolimas šalis ir nejaučiame jokių simptomų. Vis daugiau žmonių gali pamatyti su kaukėmis – ar vienkartinėmis, kas spėjo nusipirkti, ar savadarbėmis. Taip, žinoma, tos kaukės neapsaugo jas dėvinčių – tai vieninga specialistų nuomonė.
Tačiau jos gali kiek sumažinti tikimybę, kad apkrėsime kitus. Neverta savęs apgaudinėti – artėjame prie viruso plitimo fazės, kai nė vienas jau negalėsime būti visiškai tikri, ar nesame besimptomiai viruso nešiotojai.
Tai negi sunku įeinant į parduotuvę, vaistinę ar viešąjį transportą užsidėti kad ir savadarbę kaukę, pirštines? Juk pardavėjai, vaistininkai, medikai, visą dieną dirbantys rizikingoje aplinkoje, nusipelno, kad juos pasaugotume. Galėtume tai padaryti ir nelaukdami privalomų nurodymų (nepamirškime, kad turbūt ne veltui Kinijos infekcijos židiniuose per patį piką buvo netgi draudžiama išeiti iš namų be kaukės).
Sunku suplanuoti pirkinius ir apsiriboti apsilankymu parduotuvėje kartą per savaitę? Iš pradžių neįprasta, bet juk galime pasistengti – jei ne dėl savęs, tai dėl kitų.
Svarstant karantino pratęsimą ir dar kelis žingsnius į priekį negalėsime ignoruoti ir ekonominių problemų. Teks gerai pasverti, gal vis dėlto kai kurie draudimai – pertekliniai? Juk jei veiktų audinių parduotuvės – kiekviena šeimininkė, turinti siuvimo mašiną galėtų pasiūti ir tų kaukių, ir gal net apsauginių kostiumų... Laikinai, žinoma, tokiai veiklai reikalingų smulkmenų galėtų atsirasti ir maisto parduotuvėse.
O sodininkų ir statybininkų apsipirkimas pavasario darbams – ko gero mažiausiai rizikingas, nes tai žmonės, daugiausia laiko praleidžiantys gryname ore; tai kodėl jie turėtų ieškoti jiems reikalingų prekių padidintos rizikos vietose, kokiomis tampa šiuo metu maisto parduotuvės? O gal statybinių ir sodo prekių parduotuvėse galėtume sudaryti galimybę mažiau rizikingai apsipirkti ir būtiniausiais maisto produktais? Gal apsirūpinus apsaugos priemonėmis galėtų pradėti veikti ir , pavyzdžiui, sodo technikos remonto dirbtuvės ar bibliotekos?
Kad ir kokių iššūkių keltų korona virusas, pertekliniai draudimai labiau primena veiklos imitaciją, kurios griebiamasi, kai laiku nepadaryta tai, kas buvo būtina. Vis dėlto atsigavus po pirmo šoko reikėtų gerai pasverti , kokios priemonės bus veiksmingiausios artimiausioje ateityje, nes mažai tikėtina, kad karantinas pasibaigs su Velykomis.