Žinoma, reikalavimai teisingi. Kartu jie perša mintį, jog virusas savo šansą gauna vien tik iš žmonių. O kaip su šansais, kuriuos teikia valdžios sprendimai? Apie juos valdžia linkusi kalbėti mažiau, jei išvis.

Pirmoji pandemijos mirtis apnuogino landas, kurias valdžia paliko koronavirusui. Atsisakymas testuoti simptomų neturinčius žmones šiuo atveju reiškia, kad mirusi moteris pagal oficialias gaires net neturėjo būti tikrinama ir testas padarytas tik teisminės ekspertizės pareigūnų sprendimu.

Jei ne kitos ligos, moteris nebūtų atsidūrusi ligoninėje ir jai nebuvo privalomas karantinas kaip grįžusiems iš užsienio. Viskas įvyko ligoninėje, kurioje nenaudoję apsaugos priemonių gydytojai užsikrėtė nuo nežinomų viruso nešiotojų.

Ši mirtis iki kraštutinumo užaštrino klausimus, kuriuos žurnalistai bergždžiai uždavinėjo Aurelijui Verygai jau kelias savaites. Tai klausimai dėl gydytojų aprūpinimo apsaugos priemonėmis, kodėl nedidinamos testavimo apimtys ir kokie tikrieji Lietuvos testavimo pajėgumai. Tik kovo 21 dieną pagaliau buvo pripažinta (Veryga delegavo šį „malonumą“ viceministrui), kad reagentų liko 1300 testų – faktiškai kelioms dienoms.

Suprantama, kad didelės įtampos, spaudimo, viruso neprognozuojamumo aplinkybėmis galima padaryti klaidų, ir gali būti sunku pataikyti, rasti sėkmingą sprendimą. Tačiau su Aurelijaus Verygos nuostata nedidinti testavimo apimčių ir menkinti testavimo svarbą buvo kitaip.

Šiuolaikinio maro ištiktoje visuomenėje geros valios tikrai netrūksta – visi nori padėti vieni kitiems, padėti gydytojams ir padėti sunkias problemas sprendžiančiai valdžiai. Tačiau kiek tokios geros valios ir noro padėti atsitrenkė kaip žirniai į sieną?

Viešoji erdvė stačiai griaudėjo nuo raginimų testuoti daugiau. Pavymui Pasaulio sveikatos organizacijai ekspertai gydytojai, universitetų profesoriai, buvęs eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, miestų merai kelias savaites atkakliai ir stebėtinai mandagiai ragino ministrą plėsti testavimo apimtis.

Tačiau Veryga ne tik negirdėjo raginimų, bet ir nuolat davė grąžos visiems geros valios padėjėjams. Kai Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir kiti merai kėlė aliarmą dėl gydytojų apsaugos priemonių trūkumo, ministras prikišo politikavimą. Kai daugiau testuoti ragino gydytojai-universitetų profesoriai – Veryga atsikirsdavo, kad profesoriai turi problemą turėti priešingas nuomones. Kai Rita Miliūtė laboratorijos užklausė apie reagentų pobūdį, laboratorijos atstovė atsakė biurokratine abrakadabra, girdi, reagentai – tik specialistų reikalas.

Veryga ne tik negirdėjo raginimų, bet ir nuolat davė grąžos visiems geros valios padėjėjams. Kai Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir kiti merai kėlė aliarmą dėl gydytojų apsaugos priemonių trūkumo, ministras prikišo politikavimą. Kai daugiau testuoti ragino gydytojai-universitetų profesoriai – Veryga atsikirsdavo, kad profesoriai turi problemą turėti priešingas nuomones.
Virgis Valentinavičius


Testavimo apimtis raginęs didinti profesorius Vytautas Kasiulevičius dabar yra priverstinėje saviizoliacijoje, nes nežinodamas kontaktavo su galimai apsikrėtusia kolege gydytoja ir apgailestauja, kad nepavyko įtikinti Verygos stiprinti testavimą.

Gydytojas Valerijus Morozovas yra saviizoliacijoje dėl tos pačios priežasties, ir taip pat apgailestauja, kad nepavyko Verygos įtikinti, kad testuoti reikia daugiau. Abu ekspertai teigia, jog riboto testavimo politika iškreipia užsikrėtusiųjų statistiką ir tikrovėje jų yra keleriopai daugiau – pasak Morozovo oficialų susirgusiųjų Covid-19 skaičių reikia dauginti iš dešimties.

Informuotos ekspertinės nuomonės, kad reikia didinti testavimo apimtis, buvo per akis, tereikėjo išgirsti. Vadinasi, kalba eina ne apie klaidas, bet apie norą girdėti, suprasti ir atitinkamai veikti.

Galima tik spėlioti, kodėl nenorėjo girdėti. Gal bandyta paprasčiausiai nuneigti ir slėpti sunkias pasiruošimo klaidas, kai reagentų stoka vertė aiškinti, kad didinti testų skaičiaus nereikia.

Gal yra kadrų problema: pvz., buvo gėda, kad Nacionalinei sveikatos priežiūros laboratorijai, kuri tiria testavimo mėginius ir rūpinasi reagentų kaupimu, vadovauja politikos paleolito reliktas Vytautas Zimnickas, kurio karjeroje artimiausias visuomenės sveikatai buvo vadovavimas Lietuvos kerlingo asociacijai.

Keli sakiniai, kuriuos jis pasakė BNS naujienų agentūrai, yra pakankamas pagrindas kelti atitikimo pareigoms klausimą, nes derybų su reagentų tiekėjais sunkumus XXI amžiaus vis dar globaliame pasaulyje Zimnickas pateisino tuo, jog su tiekėjais tartis trukdo skirtingos laiko juostos.

Sunkoka kažką išgirsti, kai linkstama galvoti, jog valdžia yra vienpusio eismo gatvė, kurioje svarbiausia kalbėti, o ne klausytis. Kai ekstremalioje situacijoje publikai primygtinai siūloma pritūpti, pritilti ir visuotinai pritarti viskam, ką daro valdžia.

Tuomet ekspertų gydytojų ir universitetų profesorių paslaugos nepageidaujamos ir nereikalingos.

Tyčia ar ne, bet tokiai filosofijai faktiškai antrina prezidentas. Pastarosiomis dienomis išdalytuose interviu ir savaitgalio pasisakymuose Gitanas Nausėda kartoja, kad dabar ne laikas kapoti galvas, ar aiškintis, ką kas ne taip daro.

Vietoj to prezidentas laiko prasmingu pažymėti, kad valdžios kritika turinti būti teisinga, nenukreipta į asmenis.

Trumpame žodyje į tautą Nausėda guodžia ir pareiškia užuojautą dėl pirmosios pandemijos mirties Lietuvoje – labai jautru ir gražu. Bet kartu prezidentas vėl pasakė: nesiaiškinsim, ką blogai padarė valdžia. Išeina kaip su VSD – tai svarbi valstybei institucija, todėl joje negalį būti nieko blogo, net nesvarstykime.
Virgis Valentinavičius


Trumpame žodyje į tautą Nausėda guodžia ir pareiškia užuojautą dėl pirmosios pandemijos mirties Lietuvoje – labai jautru ir gražu. Bet kartu prezidentas vėl pasakė: nesiaiškinsim, ką blogai padarė valdžia.

Išeina kaip su VSD – tai svarbi valstybei institucija, todėl joje negalį būti nieko blogo, net nesvarstykime. Ir tuose pačiuose interviu prezidentas reiškia įsitikinimą, kad dabar tinkamas metas teikti VSD vadovo kandidatūrą, ir diskutuoti čia nelabai yra apie ką.

Bet grįžkime prie Covid-19. Norintys padėti nereikalauja iš prezidento galvų, jie – kaip atviros visuomenės balsas – reikalauja užtikrinti maksimaliai veiksmingą ir protingą vadovavimą, kai šalį ištiko šimtmečio krizė.

Miela, kad prezidentas guodžia. Bet per prezidento rinkimus buvo renkamas vyriausiasis kariuomenės vadas, ne vyriausias psichoterapeutas.

Geri valdžios sprendimai, aiškus veikimo planas ir kompetentingas įgyvendinimas būtų geriausia paguoda, ir kol kas nesimato, kaip prie to ruošiasi prisidėti prezidentas.