Kai prieš 30 metų susikibome rankomis Baltijos kelyje, jautėme, kad kūrėme istoriją. Vis tik net ir drąsiausieji tuomet vargu ar tikėjome, kad tądien brėžiame gaires ne vien Lietuvos, Latvijos ir Estijos išsilaisvinimui. Laikas parodė, kad kartu su latviais ir estais sukūrėme tvarią taikaus pilietinio pasipriešinimo formą ir kitoms tautoms.

Baltijos kelio reikšmė dabar jau pripažinta pasaulyje. Prieš du dešimtmečius UNESCO Baltijos kelią įtraukė į pasaulio atminties sąrašą. 2013 m. nepriklausomybės siekiantys katalonai sujungė rankas savajame Katalonijos kelyje. Praėjusį rudenį į gyvąją grandinę, dainuodami „Bunda Honkongas“, telkėsi kovotojai prieš nedemokratinį Pekino režimą.

Galbūt manome, kad Sąjūdžio atmintis gyva, ir kol kas nebūtina įamžinti Baltijos kelio svarbos Lietuvai. Gal dėl šios priežasties 2019 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. V15-8 minėta Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo darbo grupė daugumos sprendimu atmetė siūlymą Baltijos kelią įausti į Kauno miesto gatvių tinklą.

Tiesa, šioje grupėje ženklią persvarą turintys valdančiosios daugumos Kaune atstovai, pasiūlė alternatyvą. Jų manymu, Kaune Baltijos keliui visai užtektų atminimo ženklo miesto teritorijoje, tarp Muravos sankryžos ir miesto ribos.

Nedidelis, transporto gausoje pasimetantis Baltijos kelio paženklinimas buvo tik dalis šios grupės išmąstyto pasiūlymo. Antrąja pasiūlymo dalimi mane kaip Kauno miesto tarybos narį su šia iniciatyva grupė pasiuntė... į Kauno rajono savivaldybę! Tarsi Baltijos kelio vardo suteikimas gatvei Karmėlavoje ar Sargėnuose galėtų pakeisti šio įvykio įamžinimą antrajame pagal dydį mieste.

Baltijos kelio oficialioji grandinė prasidėjo Gedimino bokšte Vilniuje, driekėsi per Ukmergę, Panevėžį, Pasvalį, Bauskę, pro Laisvės paminklą Rygoje iki Hermanio bokšto Taline. Lietuvai tekusiuose 240 magistralės A2 kilometruose sutilpo toli gražu ne visi, dalyvavusieji šiame istoriniame įvykyje.

Kol kas nebuvo mėginimų paskaičiuoti, kiek kauniečių buvo tarp tų 300 tūkstančių lietuvių, kurie dėl transporto spūsčių liko tolokai nuo A2 magistralės. Daug kas tą vakarą, artėjant sutartai valandai, jungėsi į gyvąją grandinę toje vietoje, iki kurios pavyko nukakti dėl transporto spūsčių. Vien dėl to šių žmonių dalyvavimas nėra menkesnis nei Lietuvai, nei jiems patiems.

Švenčiant 2010 m. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį, Vilniaus Konstitucijos prospekte iškilo skulptoriaus Tada Gutausko ir architekto Sauliaus Pamerneckio skulptūra „Laisvės kelias“. Įstabu, kad skulptūrą finasinėmis aukomis parėmė daugiau kaip 30 kitų šalių gyventojų iš visų penkių žemynų. Šį įvykį kaimyninėje Latvijoje ketinama įamžinti solidžiu architektūriniu statiniu: 2016 m. vykusiame konkurse geriausiu paskelbtas JAV autorių Aidano Doyle‘o ir Sarah‘os Wan iš sumanymas – iš toli matomas bokštas.

Vieno didžiausių Lietuvos indėlio į globalios politikos raidą monumentali reikšmė reikalauja tinkamos šio įvykio atžymos Kaune. Baltijos kelias ir kauniečių indėlis į Nepriklausomybės atkūrimą verti kur kas daugiau nei valdančiųjų įsivaizduojamas nedidelis meninis akcentas itin judrioje miesto transporto arterijoje.