Vilniui, Lietuvai ir Europai kyla Astravo monstro grėsmė. Grėsmė teisei gyventi neužnuodytoje savo žemėje, grėsmė mūsų laisvei nuo Astravo AE ir joje pagamintos nešvarios elektros. Šiandien į šią laisvę kėsinasi ne tik mums priešiškos jėgos svetur, bet ir balsai Lietuvoje.

„Nesipriešinkime per smarkiai.“ Tai gal per smarkiai buvo priešinamasi kryžiuočių puolimams, gal per aršiai bendra Lenkijos-Lietuvos valstybė gynėsi pati ir gynė Europą nuo totorių ordų, be reikalo kovojo su Maskva ir švedais? Kam reikėjo žūti ir eiti į katorgas ir tremtį XIX a. sukilėliams?

Ar ne per drąsiai kovojo nepriklausomybės kovų savanoriai su bolševikais, bermontininkais ir Želigovskio „sukilėliais“? Gal tuščiai guldė galvas partizanai ir pagrįstai už pasipriešinimą sovietų valdžiai tūkstančiai gyvuliniuose vagonuose buvo vežami į Rusijos gilumą? Ko gero,
patys kalti televizijos bokšto gynėjai žuvę nuo kulkų ir po tankais. Ar kvietimas per daug nesipriešinti Astravo monstrui nėra IŠDAVYSTĖ?

„Per vėlu. Astravo AE jau pastatyta.“ Dabar dar statomas tik vienas Astravo AE blokas iš suplanuotų keturių. Jis nėra baigtas, į Baltarusiją neatvežtas branduolinis kuras, atominė jėgainė neišbandyta ir neįjungta. Nėra atlikti streso testai pagal Europos Sąjungos rekomendacijas. Nėra ir negali būti pašalinti tarptautinių konvencijų pažeidimai, tarp kurių svarbiausias – netinkama vieta atominei jėgainei.

Gal ir Kovo 11-ąją skelbti Lietuvos nepriklausomybės atstatymą po penkiasdešimties okupacijos metų buvo per vėlu? Ar nesiruošiama „tyliai susitaikyti su likimu“? Tai būtų „avinėlių tylėjimas“. Ar tai nėra KOLABORAVIMAS SU PRIEŠU?

„Turėsime pigios elektros.“ Algirdas Brazauskas privatizuojant AB „Lietuvos dujas“ žadėjo pigiausias dujas Europoje. Kol nepasistatėme SGD terminalo Klaipėdoje ir neprivertėme „Gazprom“ pasitraukti, už dujas mokėjome brangiausiai.

Elektrą Lietuvos vartotojai perka „Nord Pool“ biržoje. Biržos mechanizmas veikia taip, kad nustatoma aukščiausia elektros tiekėjo kaina su kuria patenkinamas visas rinkos poreikis. Tai reiškia, kad elektros kaina vartotojui bus tik truputį žemesnė ar lygi tai kainai, kurią siūlo brangesnės elektros tiekėjas. Jeigu apytikriai laikysime, kad elektros kainos buitiniam vartotojui vidurkis yra 0,12 euro cento už kilovatvalandę, tai geriausiu atveju kaina galėtų sumažėti iki 0,11 euro cento už kilovatvalandę. Ar vadinama „pigi“ elektra nėra ciniškai siūlomas KYŠIS?

Lietuvos laisvė neturi kainos. Susimastykime kokia kaina vertiname savo laisvę.

Su Kovo 11-osios švente, mūsų Laisve, už kurią kova niekada nesibaigia!