Pateikiame knygos ištrauką apie miesto medžius ir jų svarbą.

Miesto medžių svarba gyventojų sveikatai pripažįstama nuo senų laikų – bent nuo tada, kai prieš du su puse tūkstančio metų Kyras Didysis tankiai gyvenamoje Persijos imperijos sostinėje pasodino savo garsųjį karališkąjį sodą. Čia buvo giraičių ir pievų, vaismedžių ir kiparisų, rožių, lelijų bei jazminų. Augalus drėkino vėsūs upeliai ir tvenkiniai, nors sodas buvo miesto centre. Ir mūsų laikais dar galima pamatyti išlikusius beveik kilometrą besidriekiančius kalkakmenio kanalus, kuriais į sodą atitekėdavo vanduo.

Dauguma mūsų didžiųjų miestų turi nuostabių sodų ir parkų, kai kuriuose miestuose yra laukinės gamtos kampelių, net miškų. Paryžiuje yra Bulonės miškas, Londone – Haid Parkas, Niujorkas turi Centrinį parką, kurį suprojektavo garsusis kraštovaizdžio architektas Frederickas Law Olmstedas. Jis yra pasakęs, kad peizažo vaizdas proto nevargina, bet jį mankština, ramina, atgaivina ir tokiu būdu, per proto poveikį kūnui, suteikia gilaus poilsio jausmą ir atkuria visą sistemą.

Kitaip tariant, parkai yra puiki vieta atsipalaiduoti ir atgauti jėgas.

Tokijuje mes turime daug gražių parkų. Man labiausiai patinka Šindžiuku Gyoen nacionalinis parkas su daugybe įvairių rūšių medžių ir gėlių. Šiaurinėje jo dalyje įrengtas prancūziškas ir angliškas sodas, o pietinėje vyrauja tradicinis japoniškas kraštovaizdis. Parkas kadaise priklausė feodalų Naito šeimai.

Dar man patinka Rikugien sodai Tokijo centre. Rikugien reiškia šešių poezijos principų sodą – jame atkurtos 88 miniatiūrinės garsiausių eilėraščių scenos. Pavasarį čia žydi vyšnios svyruoklės, o rudenį parką stebuklingai nušviečia raudoni klevų lapai. Viduryje yra didelis ežeras, kurį supa kalvos ir medžiai. Per sodus, pievas ir miškus vingiuoja takeliai. Kiekvieną pirmadienį į šiuodu parkus aš veduosi savo trečiakursius medicinos studentus praktikuoti shinrin-yoku.
Leidyklos „Dvi Tylos“ nuotr.

Medžiai mieste tokie pat svarbūs mūsų sveikatai, kaip ir medžiai už miesto – galbūt net svarbesni.

Visų pirma medžiai yra vienas esminių veiksnių, padedančių palaikyti švarą mūsų miestuose. Jie ne tik valo orą, bet ir jį vėsina, švelnina miestams būdingų karščio salų poveikį ir filtruoja taršias dujas, tokias kaip anglies monoksidas, azoto oksidai, ozonas ir sieros oksidai.

Be to, medžiai labai veiksmingai iš oro pašalina kietąsias daleles, ypač jei dažnai lyja. Kietosios dalelės nusėda ant medžių lapų, panašiai kaip dulkės ant televizoriaus, o lietus jas nuplauna. Kietąsias daleles sudaro mikroskopinės dulkių, žiedadulkių, suodžių ir dūmų dalelės, kurias įkvepiame į plaučius. Ypač daug kietųjų dalelių išskiria automobiliai, todėl miestuose žmonės jų prisikvėpuoja daugiau nei kaime.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad iš visų oro teršalų smulkios kietosios dalelės turi didžiausią neigiamą poveikį sveikatai, skatindamos tokias ligas kaip astma, plaučių susirgimai, infarktas, vėžys ir insultas. Apie 90 proc. miestuose gyvenančių žmonių kietųjų dalelių įkvepia daugiau, negu leistina norma nustatyta PSO gairėse.

Įvertinta, kad 2012 metais kietosios dalelės sukėlė 3 mln. ankstyvų mirčių, o iki 2050-ųjų, kai dar daugiau žmonių gyvens miestuose ir megapoliuose, nuo užteršto oro sukeltų ligų kasmet mirs 6,2 mln. žmonių.
Ruduo – vienas pavojingiausių sezonų

Apskaičiuota, kad vienas medis gali sugerti 4,5 kilogramo taršiųjų dalelių per metus. 2014 metais buvo atliktas didžiausias tokio pobūdžio medžių tyrimas, kurio išvadose teigiama, kad Londono medžiai pašalina 2241 toną teršalų, sulaiko 2 367 000 tonų anglies, sulaiko ir saugo 77 200 tonų anglies dvideginio ir sulaiko 3 414 000 kubinių metrų lietaus vandens. Tam tikri medžiai tai daro veiksmingiau už kitus. Pavyzdžiui, karpotasis beržas gali sugerti net 50 proc. automobilių išmetamų kietųjų dalelių – daug daugiau nei ąžuolas!

Jungtinės Karalystės mokslininkai atliko eksperimentą Lankasterio gatvėse. Visų pirma jie išmatavo, kiek kietųjų dalelių patenka į žmonių namus (patikrinę, kiek dulkių nusėda ant televizoriaus). Tada palei gatvę pasodino jaunų karpotųjų beržų. Po dviejų savaičių specialistai patikrino medžių lapus specialiu elektronų mikroskopu: lapus dengia mikroskopiniai plaukeliai, būtent jie ir sulaiko pravažiuojančių automobilių išskiriamas kietąsias daleles. Eksperimento pabaigoje patikrinus dulkių kiekį ant žmonių televizorių, paaiškėjo, kad jų susikaupę
50 proc. mažiau nei bandymo pradžioje.