Šiandien Rytė Landsbergytė jau šešerių. Nežinau, ar ji pakeitė savo radikalią pažiūrą į suaugusius kaip socialinę klasę. Taip pat nežinau, ką ji galvoja apie svarstymus Lietuvos Respublikos Seime: ar leisti jos proseneliui kalbėti posėdyje sutinkant Nepriklausomybės atkūrimo sukaktį, ar neleisti.

Prosenelis, beje, nė nežinojo, kad jis stovi prie geležinių vartų ir prašosi kalbėti.

Tačiau padėtis puikiai iliustruoja, ko Lietuva yra pasiekusi per 30 metų atsikovotos laisvės būtent sveiko proto, žmoniškumo ir demokratijos baruose.

Suaugome.