– Laba diena, kas nutiko, kad stabdote?

– Sustokite kelkraštyje ir palaukite, kol prie jūsų prieis Ypatingųjų visuomenės sveikatos pajėgų vyresnysis pareigūnas.

– Supratau.

– Nelipkite iš automobilio, tik pradarykite langą ir parodykite savo bei keleivių dokumentus. Kodėl jūs be kaukių?

– Tai juk skaičiau, kad jos neapsaugo nuo koronaviruso.

– Jos sumažina galimybę užkrėsti kitus. Ir šiaip atrodo, kad esame labiau pasiruošę kovoti prieš viruso plitimą. Įsigykite ne vėliau, kaip per tris dienas nuo šio įspėjimo, ir dėvėkite viešose vietose.

– Bet mes neužsikrėtę.

– Nebūčiau toks garantuotas. Iš kur važiuojate?

– Iš Seinų „Biedronkos".

– Kinijoje buvote?

– Nepakeliui...

– Aš klausiu, ar per pastarąsias dvi savaites lankėtės Kinijos Liaudies Respublikoje?

– Neeee

– Gal artimai kontaktavote su kinų tautybės asmenimis arba asmenimis grįžusiais iš Kinijos Liaudies Respublikos per pastarąsias dvi savaites?

– Kad aš neatskirčiau kino nuo korėjiečio arba japono. O vietnamiečio – nuo Kambodžos gyventojo. Gal net čeko nuo slovako neatskirčiau, kai gerai pagalvoju.

– Tai negalvokite, atsakykite taip arba ne, man anketą reikia užpildyti. Kol nebaigsiu, niekur nevažiuosite.

– Nekontaktavau.

– Koks jūsų kelionės tikslas?

– Šita... Dvi dėžes šviesaus alaus pirkau ir vištienos ketvirčių. Ir dar dešros, krakowskos – pusę kilogramo. Taip pat tualetinio popieriaus, nes juk žinote, Lietuvoje „Grigeo" boikotuojam.

– Išlipkite ir lėtai atidarykite bagažinę. Gerai, atsitraukite tris žingsnius.

– Kodėl tą dešrą imate, ji net ne iš Kinijos?

– Patikrinsime ar nėra užkrato. Ir alų taip pat. Popierių galite pasilikti.

– Kam jis man, nebus kuo šikti, kai maistą paėmėt.

– Neįžeidinėkite pareigūnų. Štai, paimkite lankstinukus. Šitas apie koronavirusą. Tiesa, informacija kiek paseno, kol užbaigėme maketavimo ir spausdinimo paslaugų viešuosius pirkimus, bet bent jau žinosite, kur kreiptis, jeigu pajusite simptomus.

– O šitie kam, lenkiški?

– Čia apie Ostra brama ir Vilniaus Dievo gailestingumo paveikslą. Vidaus reikalų ministrė juos į Australiją ir Okeaniją vežėsi, bet nespėjo visų išdalinti, liko, tai mus įpareigojo platinti. Paskaitysite, bus ne taip baisu laukti viruso.

– Tai mes visi greitai mirsim? Atsakykit, ko tylit! Aš dar jaunas, tik atrodau vyresnis, nes praplikęs ir barzda žila. Noriu gyventi ir pamatyti, kaip baigsis „valstiečių" kadencija, kaip Elonas Muskas skris į Marsą, noriu sulaukti anūkų. Nenoriu mirti! Neee!

– Šitas vos nepaspruko, o iš pradžių atrodė visai nepavojingas. Jei jau baigėte tvirtinti prie neštuvų, tai keliam į narvą. O jo žmona Galadusio pakrante toli nenubėgs, pakelsim pasieniečių sraigtasparnį ir kinologai su šunimis jau tuoj bus čia. Marijampolė nepriims, tai vežkit ligonį į Alytaus apskrities karantino izoliatorių ir iškart sugrįžkit, nes šiandien daugiau užsikrėtusiųjų gali pasitaikyti, vis tik šeštadienis.

Sakot, tokia antiutopija su tikrove turi ne ką daugiau bendro, negu televiziniai serialai apie zombių apokalipsę. Galbūt, bet štai jums citata iš naujienų agentūros BNS parengto straipsnio „Viceministras: dėl koronaviruso gali būti įvedama sienų patikra ir keliuose".

„Įsivaizduotumėme, kad turėtų būti specialistai, kurie praktiškai stabdytų automobilius per kažkokį kontrolės punktą ir apklaustų atvykstančius, ar nėra atvykstančių iš rizikos zonos ir atitinkamai jiems būtų padalinta informacija lankstinuko pavidalu, kaip jie turėtų elgtis, jeigu kartais patys įtartų, kad galėjo turėti sąlytį", – sakė sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis.

Ir dar, prisiminkite, kad pacientui, kuris, kaip tuomet buvo spėjama, dėl koronaviruso kreipėsi į vieną iš svarbiausių šalies ligoninių, teko valandą laukti greitosios pagalbos automobilyje, kol medikai pasiruoš jį priimti. Bet jūs svarbiausia nepanikuokite, viskas bus gerai.