Žiniasklaida pastaruoju metu atskleidė ne vieną atvejį, kai Seimo viešbutis buvo naudojamas ne pagal jo pirminę paskirtį – suteikti gyvenamąjį plotą Seimo nariams, kurie neturi nekilnojamojo turto Vilniuje. Skelbiama, jog Seimo viešbutyje kai kurie Seimo nariai patys negyvena, kiti – turi nekilnojamojo turto Vilniuje, bet jį yra išnuomavę ir tuo pat metu naudojasi galimybe nemokamai gyventi Seimo viešbutyje. Seimo viešbutį skandalai lydėdavo ir anksčiau.
Šie detektyvai ir nuolatinės ašarų pakalnės pasibaigtų, jeigu viešbučio tiesiog atsisakytume. Taigi siūlau Seimo Statuto pakeitimus, kurie leistų atsisakyti Seimo viešbučio paslaugų ir jį privatizuoti. Tai ne tik sutaupytų valstybės lėšų, bet ir būtų atsisveikinta su nuolat skandalų lydimu atgyvenusiu objektu pačiame Vilniaus centre.
Ruošiant įstatymo projektą pasikonsultavome su kolegomis kitose Europos valstybėse. Paaiškėjo, jog tokia praktika Vakarų Europoje neturi analogų, kai pati valstybė nuosavybės teise turi savo viešbutį, kurį prižiūri ir išlaiko. Vėliau paaiškėjo, kad panašų viešbutį turi Lenkija.
Savo ruožtu aš siūlau sekti Estijos pavyzdžiu. Šalyje nėra specialaus parlamento viešbučio, o tie parlamentarai, kuriems reikia nakvynės Taline, nuomos išlaidas gali kompensuoti iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Estijoje parlamentarai gauna papildomas parlamentines lėšas (jų paskirtis panaši, kaip ir Lietuvoje – parlamentinei veiklai skirtos lėšos), už kurias gali nuomoti būstą. Tačiau daug parlamento narių tokia galimybe netgi nesinaudoja. Panaši tvarka egzistuoja ir Latvijoje – ten parlamentarai gauna kompensacijas būstui ir automobilių degalams. Jų dydis priklauso nuo atstumo – kuo toliau parlamentaras gyvena nuo Rygos, tuo didesnė kompensacija ir atvirkščiai.
Prancūzijos parlamentarams yra apmokamos nakvynės privačiuose viešbučiuose, Didžiojoje Britanijoje valstybė subsidijuoja nuomą arba suteikia ją viešbučiui išsinuomoti. Švedijoje pasiūloma nuomoti vieno kambario butą arba suteikiama subsidija būsto nuomai, Vengrijoje parlamentarams yra nuomojami butai, o Ukrainoje parlamentarų kambariai nuomojami privačiuose viešbučiuose arba suteikiamos lėšos nuomai savarankiškai.
Girdžiu pasisakymus, jog kompensacijos parlamentarams galėtų kainuoti brangiau nei turėti viešbutį. Bet ar tikrai? Mes net nežinome, kiek realiai jis mums šiandien kainuoja: vertintas paskutinį kartą 2007 m., jo išlaikymas kainuoja 123 tūkst. eurų kasmet, tačiau čia nėra įskaičiuotos išlaidos už pastato atnaujinimą naujos kadencijos pradžioje – remontą, įrangos, baldų ir kt. įsigijimą, darbo užmokestį pastato administratoriams, apsaugai t.t.
Tuo tarpu Seimo nariai ne vilniečiai Vilniuje praleidžia tris dienas per savaitę – antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį. Kitomis savaitės dienomis jie būna apygardose. Girdžiu pasisakymus, jog visuomenei būtų sunku sukontroliuoti, kur ir su kuo Seimo narys gyventų Vilniuje. Tai, mielieji, gal jau metas rinkti tokius Seimo narius, kurių darbai ir įsitikinimai domintų labiau nei nakvojimo vieta?