Kauno savivaldybės pranešime spaudai teigiama, kad kameros skirtos didinti saugumą viešosiose erdvėse, palengvinti policijos darbą ir skatinti vairuotojus laikytis kelių eismo taisyklių. Esą žmonės, žinodami, kad visas miestas nuolat stebimas, galės jaustis saugūs ir ramūs. Tačiau ar tikrai taip, ir kaip tai dera su žmonių teise į privatumą?
Būsime saugūs ar atkartosime G. Orvelo romano „1984-ieji“ siužetą?
Kinijoje gamintos kameros „Hikvision“ pasižymi plačiomis galimybėmis: gali sekti judančius objektus, skaičiuoti konkrečiai nurodytoje vietoje esančių žmonių skaičių, net atpažinti jų veidus. Prie šių kamerų montuojami mikrofonai, kurie gali fiksuoti stiprius garsus.
Beje, šias stebėjimo kameras kurianti įmonė Kinijoje žinoma kaip gyventojų sekimo sistemos dalis! Ar nėra tikimybės, kad viešai prisidengiant gerais ketinimais pradedamas masinis mūsų gyventojų sekimas? Tokiu atveju, ar Kaune įdiegus visuotinio stebėjimo sistemą netapsime kiaurą parą sekami ir kontroliuojami Didžiojo Brolio kaip George Orvelo romano „1984-ieji“ veikėjai? Ar šis kamerų tinklas nėra žingsnis totalios kontrolės link, kai atrenkami žmonės, kurie elgiasi bei masto ne taip, kaip reikia sistemos valdytojui?
Taip, kol kas akcentuojamas tik automobilių numerių rinkimas ir saugojimas, tačiau pravėrus duris tarsi ir geram reikalui jos gali plačiai prasiverti ir daug svarbesniam – veidų stebėjimui, atpažinimui ir sekimui! Policija neneigia, kad taip ir bus daroma.
Baigiasi privatumo laikai ir klausti žmonių sutikimo nereikia?
Deklaruojant saugumą ir pagalbą žmonėms kyla abejonių dėl žmogaus teisių. Ar kauniečiai buvo įspėti, kad nuo 2020-ųjų metų bus nuolat stebimi, registruojamos jų automobilių judėjimo trajektorijos? Ar žmonės informuoti dėl galimų grėsmių ir privatumo pažeidimų?
Dar 2018 metais Lietuvoje įsigaliojo bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuris apibrėžia, kad norint rinkti duomenis apie asmenį, būtina gauti jo sutikimą. Akivaizdu, kad kaupiant duomenis apie automobilių judėjimą, jų savininkai jokio sutikimo nepasirašo. Jie net nežinos, kada ir kaip yra stebimi!
Mieste planuojama įrengti apie pustrečio šimto kamerų. Policija galės jomis stebėti ne tik automobilius, bet ir pėsčiuosius, o įdiegus veidų atpažinimo sistemas galės rinkti informaciją ir apie konkrečius asmenis. Nei vienas mūsų dabar negalėsime būti tikri, ar nesame sekami kameromis.
Policija be įspėjimo gali rinkti informaciją apie įtariamus asmenis, tačiau dabar, panašu, tokiais įtariamaisiais galėsime būti visi? Tiesa, pareigūnai tokias kalbas neigia – esą tikrai nebus sekami visi be išimties, o naujoji sistema palengvins nusikaltėlių paiešką, kelių eismo taisyklių nesilaikančių pažeidėjų nustatymą ir jokiais būdais nepaveiks drausmingų piliečių.
Kodėl JAV įžvelgia grėsmes ir kam gali atitekti Vidaus reikalų ministerijos duomenys?
Ar nebus taip, kad Kaunas, įsidiegęs Kinijos kameras, pats susimoka už gyventojų duomenų nutekinimą Kinijai? JAV atsisakė „Hikvision“ įrangos, kai paaiaškėjo, kad jos nėra saugios ir sukauptais duomenimis gali pasinaudoti Kinijos žvalgyba. Tokia pati JAV pozicija yra ir dėl Kinijos stumiamo 5G interneto ryšio projekto – įžvelgiamos grėsmės saugumui, bet Lietuva ir čia veržiasi tapti banduomuoju triušiu.
Verta sunerimti ir dėl to, kad saugumo spragų galimai turinti sistema jungiama prie Administracinių nusižengimų reistro, vadinasi, yra grėsmė nutekėti Vidaus reikalų ministerijoje saugomiems duomenims (čia kaupiama informacija apie įtariamuosius, nuteistuosius, vidaus reikalų pareigūnus ir pan.). Tai yra akivaizdi grėsmė nacionaliniam saugumui, bet ir apie tai nutylima.
Ar nebus naudojama siekiant susidoroti su visuomeninkais ir politiniais priešininkais?!
Žinoma, šalies gyventojų saugumu rūpintis būtina, svarbu užkirsti kelią galimiems nusikaltimams ir drausminti tuos, kurie nesilaiko kelių eismo taisyklių. Tačiau ar tai turi būti daroma visiškai atsisakant gyventojų privatumo? Ar negana jau dabar mieste esančių stebėjimo kamerų, budinčių policijos ekipažų, naujai ir sėkmingai veiklą pradėjusių bendruomenių pareigūnų bei visų pilietiškų žmonių bendrų veiksmų? Kam iš tiesų pasitarnaus naujosios sekimo kameros? Žinant, kad Kauno meras nemyli diskusijų ir demokratinių procesų – kyla pagrįstas klausima: ar nebus stebėjimo sistema naudojama, siekiant susidoroti su už gamtos apsaugą ir kitų sričių tinkamą priežiūrą kovojančiais visuomeninkais bei politiniais priešininkais!?
Žmogaus teisės mūsų šalyje privalo būti saugomos ir gerbiamos, bet Kauno stebėjimo kamerų atsiradimo atvejis rodo, kad atsiklausti žmonių bijoma, o JAV ekspertų įspėjimai rūpi tik tada, kai tai politiškai naudinga.