Išsipildė pranašo Izaijo žodžiai: „Zabulono žeme ir Neftalio žeme! Paežerės juosta, žeme už Jordano – pagonių Galilėja! Tamsybėje tūnanti tauta išvydo skaisčią šviesą, gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė.“

Nuo to meto Jėzus ėmė skelbti: „Atsiverskite, nes čia pat Dangaus Karalystė!“ (Mt 4, 12–17)

Izaijo pranašystė apie šviesą, užtekančią Zabulone ir Neftalyje (Iz 8, 23 – 9, 1), išsipildė tada, kai Jėzus apsigyveno Kafarnaume.

Šių dviejų giminių teritorija buvo pirmoji, nuniokota asirų invazijos į Šiaurinę Izraelio karalystę metu 733–732 m. prieš Kr., tačiau dabar ji pirmoji išgirsta išganymo žinią: „Atsiverskite, nes čia pat Dangaus Karalystė!“ (Mt 4, 17).

Žodis „atsiverskite“ mūsų mąstyme daugiau tapatinamas su atgaila. Tačiau graikiškame originale žodis „metanoeite“ reiškia esminį vidinio žmogaus atsinaujinimą tikėjimo dėka.

„Prima conversio ad Deum fit per fidem“, – sako šv. Tomas Akvinietis († 1274), t. y. „pirmas atsivertimas į Dievą yra tikėti“.

Čia būtent aptinkame Gerosios Naujienos esmę, evangelinio atsivertimo džiaugsmingą ypatumą. Dievas nesitiki, kad žmogus žengs pirmą žingsnį, kad pakeis gyvenimą, pradės daryti gerus darbus, tarsi išganymas būtų privalomas atlygis žmogaus pastangoms.

Ne, pirmiausia yra malonė, Dievo iniciatyva, kuri leidžia įžiūrėti gyvenimui priešiškas laikysenas ir įgalina nusigręžti nuo klaidingų gyvenimo prioritetų.

Vadinasi, žodžius – Dangaus Karalystė čia pat – turėtume suvokti ne tiek laiko perspektyvoje, tarsi būtų norima pasakyti, kad ji ateis netrukus. Žodžiai „čia pat“ reiškia, kad ji kiekvienam iš mūsų ranka pasiekiama jau dabar.

Tik reikia atverti širdis Viešpačiui Jėzui. Tai liudija ir šv. Paulius: „Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus. Dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane“ (Gal 2, 20).