Priežastis kur kas proziškesnė – medžioklės būreliai vertinami kaip padidintos rizikos zonos, nes ten renkasi įtakingi ir turtingi piliečiai, turintys visas galimybes „suderinti klausimus“. Neformali aplinka, bendras pomėgis. Asmeniškai pažįstu ne vieną įtakingą žmogų, kurie reguliariai važiuoja medžioti (ne bet kur savaime suprantama), tačiau paprastai net neima šautuvo.

Rašydamos pažymas specialiosios tarnybos dalyvavimą medžioklės būreliuose kartais įvardina kaip potencialią riziką. Tačiau yra visiškai legalūs judėjimai, kur, kaip rodo paskutinių mėnesių ekologinės katastrofos, galima „išspręsti“ labai subtilius klausimus ir galimai susieti žmones ne tik tarnybiniais ryšiais.

Kalbu apie „Lions“ ir „Rotary“ klubus, kurie puikiai atlieka savo funkciją – sulydyti vietinį elitą.

Pradėkime nuo istorijos ir misijos su vizija.

„Rotary“ vienija lyderius, kurie keičiasi idėjomis ir imasi veiklos tobulindami bendruomenes visame pasaulyje. Mes kuriame ilgalaikius ryšius. Mes gerbiame savo įsipareigojimus. Mes vienijame skirtingus požiūrius. Mes naudojame mūsų lyderystę ir kompetenciją socialinių problemų sprendimui.

Kaip rašoma klubo tinklalapyje, pirmasis Lietuvos „Rotary“ klubas įkurtas 1934 m. spalio 15 d. Kaune. 1935 m. gegužės 5 d. Kauno Rotušėje Tarptautinio „Rotary“ atstovas iš Suomijos F. Torval įteikė Kauno „Rotary“ klubui jo tarptautinio pripažinimo dokumentą – chartiją – ir ritualinį klubo atributą – medinį plaktuką su varpeliu.

Dėl to Kauno „Rotary“ klubo gairelę puošia Rotušės siluetas. 1938 m. balandžio 6 d. „Rotary“ klubas buvo įkurtas Šiauliuose.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vėl pradėti kurti „Rotary“ klubai. Pirmasis atsikūrė ir jau 1992 m. buvo įregistruotas Tarptautinėje „Rotary“ organizacijoje Vilniaus „Rotary“ Klubas.

Labai panašios ir „Lions“ deklaracijos.

Tikslas kilnus – jungti žmones ir remti silpnesnius. Ir organizacija tikrai vykdo šiuos tikslus. Ji sukurta kilniam tikslui.

Tačiau yra ir kitas aspektas. Klubai, ypatingai provincijoje, tapo vietos elito susibūrimo, bendravimo ir reikalų sprendimo vieta. Tokia gelžbetonine uždanga, saugančia grupės vietinės reikšmės įtakingųjų interesus. Tai labai patogu. Jei verslininkai ir valdininkai susitikinės pirtyse ar vienas pas kitą namuose, tai bėgant laikui atkreips dėmesį.

daTaip galima netgi patekti į atitinkamų tarnybų pažymas. Be to, reikalingo aukštesnes pareigas užimančio nepažįstamo tarnautojo taip lengvai į pirtį nepriviliosi. O medžioja toli gražu ne visi.

Kai susitinki klube ir metai po metų dalyvauji tuose pačiuose renginiuose, o po to renginį aptari neoficialioje dalyje, ateina tarsi koks dvasinis artumas. Tai paaiškėja analizuojant įvairių veikėjų tarpusavio ryšius, kurie pradėjo ryškėti po gaisro Alytuje.

Arūnas Milašius

Tiesą sakant, šie ryšiai nėra nei nuostabūs, nei keisti. Jie formuojasi dešimtmečiais, o mažose savivaldybėse aktyvesniems žmonėms nesisukti tame pačiame vietos elito ratelyje praktiškai neįmanoma. Kitaip tiesiog „liksi už borto“. Dėl to svetimi verslai ir partijos niekaip neįsitvirtina atokiose ir dažnai skurdžiuose regionuose.

Po „Grigeo Klaipėda“ nuotekų skandalo darbo netekęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Andrius Kairys, po reformos sujungus 8 regioninius departamentus į Aplinkos apsaugos departamentą tapo jo direktoriaus pavaduotoju rotarietis.

A. Kairys praėjusią vasarą negavo leidimo dirbti su įslaptinta informacija dėl ryšių su verslo koncernu „MG Baltic“.

Dar aiškesnis ryšys Alytuje. Liepą išrinktas nau­ja­sis Aly­taus Ro­ta­ry klu­bo pre­zi­den­tas – Jau­nius Jano­nis, Aplinkos apsaugos departamento Alytaus skyriaus vyriausiasis specialistas. Tame pačiame klube ir velniai žino kaip padangas sandėliavęs buvęs „Rotary“ klubo prezidentas ir sudegusios „Ekologistikos“ savininkas Juozas Cicėnas.

Alytaus verslininkų ir aplinkosaugininkų ryšiai

Mes negalime teigti, kad šie žmonės tarėsi ir darė kažką blogo, tačiau paneigti, kad jie buvo gana gerai pažįstami būtų sunku.

Tiesą sakant, šiuose klubuose nevengia dalyvauti ir pati aukščiausia savivaldybių valdžia. Pavyzdžiui, kai kurie merai savo veiklą atvirai deklaruoja.

Skandalų persekiojamas Panevėžio miesto vadovas Rytis Mykolas Račkauskas, iškeltas visuomeninio rinkimų komiteto, yra Lietuvos šaulių, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungų narys, taip pat priklauso Panevėžio „Lions“ klubui.

Neringos meras D. Jasaitis – Lietuvos policijos rėmėjas, Neringos savivaldybės ugniagesių savanorių draugijos, Klaipėdos „Rotary“ klubo „Klaipėda“, garsus nidiškas Arūnas Burkšas, buvęs apskrities viršininkas, ir Nidos „Lions“ klubo narys.

Pasvalio rajonui vadovaujantis konservatorius Gintautas Gegužinskas Pasvalio „Rotary“ klubo, Lietuvos teisininkų draugijos narys.

Plungės rajono meras liberalas Audrius Klišonis – Plungės „Rotary“ klubo narys.