Tačiau niekada Lietuvos gyventojai neturėjo tokio klastingo priešo kaip trikojai. Kurie visai be sąžinės, supratingumo, atjautos savo metalinėmis kojomis plėšia esybę ir laisvę iš piliečių sielos gelmių. Tarsi H. G. Wellso „Pasaulių karo“ ekranizacija. Tik gyva. Tik mūsų keliuose.

Valstybės išsivystymą galima numanyti iš to, kaip žmonės reaguoja bei vertina juos apsaugoti norinčius valstybės tarnus. Nors visur yra visuomenės segmentų, kurie nekenčia policijos, negerbia gydytojų ar mokytojų, tačiau bendras požiūris į šias institucijas, kaip ir institucijų požiūris į žmones, yra vienas iš visuomenės brandos lakmusų.

Lietuvoje policija po truputį tapo gerbiama ir, kas gerokai svarbiau, gerbtina. Pirmas atėjo po antro, nes pagarba privalo būti užtarnauta. Ne gauta iš padangių, kaip kai kuriems norėtųsi (jei tai būtų prezentacija, paskutinis sakinys būtų parašytas žalia spalva, stork šriftu). Ir tai yra puiku – pagarba ir supratimas tarp visuomenės ir institucijų yra būtinas, siekiant turėti visuomenę, kurioje gera gyventi visiems.

Tačiau kiekvieną kartą, kai bandoma įdiegti papildomas visuomenės saugumo priemones, išlenda senas dvokas, piktas nusiteikimas. Toks gyvuliškas pseudoteisuoliškas maroznumas. Kuris daugelyje tūno nuolat, lemia aibę struktūrinių bėdų ir pasireiškia tada, kai kyla realus pavojus už savo nesąžiningą elgesį atsakyti.

Keliuose statomi vidutinio greičio matuokliai? Visuomenė šaukia, kad čia visai Orwello gyvulių ūkis, gejropa nori tūlą lietuvį kontroliuoti, visus stebėti ir suskaičiuoti, nuolat sekti. Geriau už tuos pinigus pensijas padidintų (gautųsi po keliasdešimt centų vienam pensininkui per mėnesį), vaikams mokyklų pastatytų, ką nors gero nuveiktų. O čia naudos jokios, kaip vienas originaliausias ir bemaž gudriausias Lietuvos gyventojas kažkur komentare rašė – kaip viršijau, taip viršysiu, tik sustosiu parūkyt vidury sekcijos ir niekas net nesužinos! (IQ virš 300 kaip nieko).
Lietuvoje policija po truputį tapo gerbiama ir, kas žymiai svarbiau, gerbtina. Tačiau kiekvieną kartą, kai bandoma įdiegti papildomas visuomenės saugumo priemones, išlenda senas dvokas, piktas nusiteikimas. Toks gyvuliškas pseudoteisuoliškas maroznumas. Kuris daugelyje tūno nuolat, lemia aibę struktūrinių bėdų ir pasireiškia tada, kai kyla realus pavojus už savo nesąžiningą elgesį atsakyti.
Tautvydas Marčiulaitis

Policija įsigijo mobilių trikojų? Čia jau visai pasaulio pabaiga, net negali žinoti, kur tas stovės. Žmogaus teisių pažeidimas! Alio, Strasbūre?! Kur Jungtinės Tautos žiūri?

Galima, jei nebaisu, pasiteirauti – o koks čia pažeidimas? Tai čia mane filmuoja man nežinant, sakys žmogus. Pagal KET ir ten įstatymus mane privalo informuoti!

Skamba logiškai. Jei nesi skaitęs kelių eismo taisyklių ir ten tų kitų įstatymų. Nes aparatas tai mobilus, o ir fiksuoja tik pažeidimą. Todėl jokie įstatymai nėra pažeidžiami. Na, bent jau realios valstybės, o ne budulio svajonių pasaulio.

O kiek darbo įdedama į bandymą su trikojais kovoti. Grupės socialiniuose tinkluose, kibirai su plakatais šalikelėse, prieš matavimo prietaisus statomi automobiliai, pranešimų apie prietaisų stovėjimo vietas rašymas ir dar neaišku kas. Tiesiog atskiras ūkio sektorius Lietuvoje atsirado. Greitai turbūt pradės jo atstovai viešoje erdvėje skųstis, kad palūkanos per aukštos ir bankai jų nefinansuoja, todėl organizatoriai privalo išvažiuoti dirbti į Londoną, nes Lietuvoje jaunam verslui sąlygos nesudaromos.

Ir tuomet pradedi vertinti bei skaičiuoti šį darbą, kūrybinį potencialą. Jėgas, kurios galėjo būti nukreiptos į produktyvią kūrybą. Atrodo, jei prieš trikojus (ir kitus panašius priešus) kovoti nereikėtų, senokai Marse antra Lietuva būtų. Saulės burėmis varomi erdvėlaiviai su Vyčiu ant šono po svetimas žvaigždes skraidytų, pasaulius kolonizuotų. VLKK galėtų per mokslines konferencijas aiškinti, kad HD25443 nėra tinkamai sudarytas žvaigždės pavadinimas ir tokio registruoti neleis.

Bet ne. Mes renkamės kovoti už laisves, kuriomis neturime teisės naudotis. Kaip tas diedas, su policija prieš 20 metų kariavęs ir „Youtube“ viską viešinęs.

Renkamės paaugliškai pykti, nes kažkas apriboja mūsų galimybes elgtis taip, kaip norime. Nors tas elgesys morališkai bei įstatymiškai draudžiamas ir kitiems pavojingas. Baisiai pykstame, nes kažkas priverčia prisiimti atsakomybę už savo veiksmus prieš kitus visuomenės narius, kurios iki tol galėjome išvengti.
Mentalitetas, kartu su materialiniu nepritekliumi, yra viena svarbiausių didelio šešėlio Lietuvoje priežasčių. Jei žinome, kad niekas mūsų nepagaus, greitį tikrai viršysime. O jei suvokiame, kad gali pagauti – keliame kuo didesnį skandalą.
Tautvydas Marčiulaitis

Tai simptomiška. Mentalitetas, kartu su materialiniu nepritekliumi, yra viena svarbiausių didelio šešėlio Lietuvoje priežasčių. Jei žinome, kad niekas mūsų nepagaus, greitį tikrai viršysime. O jei suvokiame, kad gali pagauti – keliame kuo didesnį skandalą. Lygiai taip pat, jei žinome, kad niekas tikrai nepagaus, imame juodais, perkame nelegalų tabaką, alkoholį. Tačiau jei kažkas pradėtų rimtai su tuo kovoti ir pradėtų grėsti reali bei rimta atsakomybė, kiltų beribio pykčio cunamis.

Dėl ko rimtos kovos su šešėliu niekas ir neorganizuoja. Politine prasme, trumpuoju laikotarpiu, tai yra savižudybė. Nes mes vis dar renkamės ne savo neteisėtą naudą prarasti, o už teisę daryti nusikaltimus, kuriuos kažkodėl laisvėmis vadiname, iki begalybės kovoti.

Galima daug pasiteisinimų sugalvoti, kodėl 2019 metais, kai net nedidelė kontora iš Didžiosios Britanijos (buvo žinoma „Cambridge Analytica“ vardu) sugeba dalies tautos elgesio modelius keisti ir taip demokratinio proceso rezultatus paveikti, mes negebame kirpėjų ir statybininkų sukontroliuoti. Bet tai bus tik pasiteisinimai.

Realesnė priežastis yra baimė dėl pykčio, kuris kiltų šį karą pradėjus. Ypač tautos laisvės kovų prieš trikojus akivaizdoje. O kita priežastis yra dar gilesnė. Tai tas viduje tūnantis gyvuliškas maroznumas, kuris sako, kad nieko čia tokio, jei kažkas juodais paima. Juk dar ir pačiam gali kada prireikti taip pasielgti. Negi dabar viską uždarysi ir visus kranelius užsuksi?

Galima badyti pirštu į valdžios popierinius ir tam tikrais atvejais realius bandymus žaboti šešėlį. Tačiau tikra kova atrodytų kaip „Narcos“ seriale. Na, arba kaip dabartinėje Lietuvos realybėje, tik kitame, greičio matavimo, fronte.

Jei kova būtų ne deklaratyvi, visuomenė su deglais, o VMI su tankais, naikintų kiekvieną statybvietę, kur juodais mokama, į Baltarusiją gyventi (be teisės bent 10 metų grįžti) siųstų visus kontrabandines cigaretes rūkančius ir ypač parduodančius, o šiaip paslaugų sektoriaus atstovai, siūlantys be sąskaitėlės grynais susimokėti, būtų laikinai nacionalizuojami ir 5 metus turėtų dirbti už minimalų atlyginimą, įmonės pelną paskirstydami gydytojams ir mokytojams.

Tai būtų tikra nuoširdi kova. Kurios mes nenorime turėti. Nes ji pažabotų dar vieną iš teisių viršyti greitį be realios atsakomybės.