Turėjome ne vieną signalą, kad stadiono rekonstrukcija gali buksuoti. Prisiminkime chronologiją. 2018 m. Kauno miesto savivaldybė pasirašė rangos sutartį su Turkijos statybos kompanija „Kayi Construction“ dėl S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijos, sutarties kaina siek 35 mln. eurų.
Tuo metu Kauną apėmė euforija – Nacionalinis stadionas bus Kaune, kai Vilnius nemato šviesos tunelio gale šioje istorijoje. Daugelis kauniečių patikėjo, kad Kaune bus ne tik miesto veidą pakeitusi „Žalgirio“ arena, bet ir pagrindinis stadionas, kuriame rungtyniaus pasaulio futbolo grandai.
Tuomet nuskambėjo garsioji Kauno mero frazė: „Stadiono statybas gali sustabdyti tik karas.“ Tačiau neprireikė nei karo, nei bado, nei maro – stadiono rekonstrukcijos darbai sustojo. Apie tai visuomenė išgirdo prieš Naujuosius metus, tačiau iš tiesų rekonstrukcija pradėjo stoti ne prieš didžiąsias metų šventes, bet žymiai anksčiau.
Pirmoji bloga žinia, liudijanti, kad kompanija „Kayi Construction“ turi problemų, atskriejo po pirmo darbų aktavimo, kai reikėjo atsiskaityti su lietuvių subrangovais. Atsiskaitymai strigo, subrangovai išsireikalavo tiesioginių mokėjimų iš savivaldybės. Tai buvo aiškus ženklas, kad ši kompanija susiduria su finansiniais sunkumais.
2019 m. rugsėjo mėn. Kauno miesto savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas išvažiuojamajame posėdyje statybos aikštelėje konstatavo, kad objekto rekonstrukcija vėluoja apie 3 mėn. Tų pačių metų gruodžio mėn. Kontrolės komiteto posėdyje Statybos skyriaus vedėjas pristatydamas situaciją objekte informavo: statybos darbai vėluoja apie 6 mėn.
Pirmieji darbuotojų iš Turkijos bruzdėjimai prasidėjo dar iki Kalėdų, kaip rašė žiniasklaida, streikavo darbuotojai Lietuvoje, Rusijoje, Alžyre. Tai buvo dar vienas aiškus įrodymas, kad kompanija patiria sunkumus ir nėra aišku, ar ji galės įvykdyti įsipareigojimus.
Kaip matome, Kauno miesto valdančioji dauguma turėjo pakankamai laiko įvertinti susidariusią situaciją ir imtis veiksmų. Tačiau Kauno miesto savivaldybės valdančiosios daugumos neveiksnumas atvedė prie sprogusio burbulo efekto kalėdiniu laikotarpiu.
Kai lietuviai sėdėjo prie nukrautų kalėdinių stalų, „Kayi Construction“ darbuotojai Kaune paskelbė bado streiką. Išlindo yla iš maišo apie dvigubas darbo sutartis, kas galbūt ir yra teisiška, bet kaip matėme, neveikia. Darbuotojai prakalbo apie vergiškas darbo sąlygas.
Pasidarė liūdna: Europos Sąjungos šalyje, ekonominio pakilimo piko metu savivaldybės objekto statybos stringa. Ne, ne privačios įmonės, o valstybės institucijos. Kaip tai pavadinti?
Valdančios daugumos nesugebėjimas kontroliuoti situacijos. Apie tai prisipažino ir Kauno meras savo interviu 2020 m. sausio 6 d. Buvo išsakytos mintys, kad objektas vėluos, jo kaina gali būti didesnė ir apskritai su turkais sutartis gali būti nutraukta.
Jau žinome, kad 2020 metų gegužę nebus perkirpta atidarymo juostelė. Sutarties nutraukimas, naujo konkurso skelbimas gali trukti metus ir daugiau.
Kauno miesto savivaldybė tapo turkų įkaite. Visa atsakomybė dėl susidariusios padėties tenka Kauno miesto savivaldybės tarybos valdančiajai daugumai.
Šio objekto rekonstrukcija dar kartą parodė, kad pradėti didžiulio objekto statybas arba pabaigti jau kitų pradėtus objektus nėra tas pats kaip ir pradėti, ir pabaigti. Vis mažiau tikiu, kad šioji Kauno miesto valdančioji dauguma sugebės tai padaryti.