Prieš pat atgautos nepriklausomybės 30-metį nežinojimas tapo mūsų didžiūnų himnu. Pakeitė Vytį, Trispalvę ir „Tautišką giesmę“.
Prezidentas nežinojo, kad šalies vadovui negalima slapta skristi iš Japonijos į P. Korėją net tada, jei ten studijuotų visa jo familija. Vyriausybė nežinojo, kad buvo pažadėjusi daugiau nekišti nagų prie mokesčių įstatymų. Seimo dauguma nežinojo, kad mokyklos 7 vaikams ir jungtinės klasės socialinę atskirtį paverčia praraja, kurios neįveiks jokia gerovės valstybė nei už 3, nei už 303 prezidentinius eurus.
Susisiekimo ministras nežinojo, kad nemokamų pietų nebūna. Premjeras nežinojo, kad pats liepė išasfaltuoti keliuką iki jo namų už 300K. Tūlas Utenos valstietis su ketvirčio amžiaus medžioklių patirtimi nežinojo, į ką šauna – šerną ar stumbrą, bet vis tiek šovė.
STT nežinojo apie korupcinius keliukus premjerui ir Jedinskiui. Stojus ketvirtiems kadencijos metams valstiečiai nebežinojo nė penkių darnų programos Lietuvai.
AB „Grigeo“ savininkas, valdybos pirmininkas ir prezidentas Pangonis mažne 7 metus nežinojo, kad turi auksinį vamzdį ir ištikimesnį už Jogailos Vaidilą juodąjį sklendininką. Kuris be jokio įsakymo raštu ir net žodžiu kiekvieną mielą naktį sukinėjo sklendę į marias, kad tik jo ponas iš kartono fabriko gautų trečdaliu daugiau pelno.
Alinkosaugininkai nežinojo apie aukso kiaušinius Pangoniui dedantį 12 km vamzdį ir sklendininką Vaidilą. Apie tonas pavojingų teršalų į marias leidžiantį vamzdį niekas nežinojo net tada, kai šalia gyvenę žmonės ėmė minti valdžios slenkstį maldaudami kažką daryti. Žmonės rodė, kad fabrikas iš marių ima triskart daugiau vandens nei oficialiai išleidžia, o valdininkai žmones durnino.
Iš nežinojimo žinojimas nekyla. Taršalus į marias šinkavęs „Grigeo“ vamzdis sprogo. Prieš pat Sausio 13-ąją. Kaip disonansas už laisvą ir švarią Lietuvą pralietam kraujui.
Vamzdis, kurį Pangonis pripažino tik į trečią dieną po savo kaip padoraus verslininko ir „Grigeo“ kaip gamtai draugiškos bendrovės mirties, pasiuntė į gilų nokautą viso Lietuvos verslo reputaciją. Atvejis, kurį ir po dešimties metų net doriausiam verslininkui kiekvienas verslo heiteris galės kišti po nosim. Ir bus teisus.
Slaptas Klaipėdos kartono fabriko vamzdis – vamzdis Pangoniui ir „Grigeo“?
Taip turėtų būti. Taip būtų teisinga. Kad ir kaip būtų gaila kelių modernių fabrikų ir 800 darbuotojų. Kol kas visi ženklai rodo, kad taip, tai – vamzdis Pangoniui ir „Grigeo“.
Prieš 15 metų dar būtų suėję. Bet pasaulis smarkiai pasikeitė. Net JAV prezidentas, ir tas dabar priverstas viešai ginčytis su Greta, kuri dar vaikas, klausiančia, kaip jums, vyrai, ne gėda. Lietuva yra pasaulio, o pirmiausia dalis Europos, kurioje žemės, oro ir vandenų teršėjams ypač veržiasi kilpa.
Biržoje „Grigeo“ akcijų vertė iškart smuko dešimtadaliu, kol buvo sustabdyta prekyba. Koks smigimas „Grigeo“ akcijų laukia atnaujinus prekybą jomis, sunku net įsivaizduoti.
Feisbuke dar net neįsisuko mintis boikotuoti „Grigeo“ produkciją, o verslo bendruomenė niekieno neverčiama pati jau rodė raudonas korteles marių teršėjams. „Iki“, „Norfos“ ir „Senukų“ nuosprendis nebepirkti nieko iš „Grigeo“ išties buvo kažkas naujo. Bet tai dar nebuvo skausmingiausias dūris.
Penkios baldų įmonės, įskaitant „SBA baldų kompaniją“ ir „Vilniaus baldus“, gaminančios „Ikea“ užsakymu, neapibrėžtam laikui sustabdė pirkimus iš „Grigeo Klaipėda“.
Tai – realūs nuostoliai. Fabrikui gresia gamyba į sandėlį, kas prilygsta krizės scenarijui. O ką dar pasakys kiti pirkėjai ES? Nutylėsi „Grigeo“ vamzdį – pačiam gali būti vamzdis.
Dar gresia bauda. Penki milijonai kaip labą dieną. Gal ir daugiau. Gali būti gyventojų ieškinių. Būtų keista, jei nebūtų. Ieškinius „Grigeo“ gali pareikšti Palangos, Klaipėdos miesto ir rajono bei Neringos savivaldybės. Jų politikai būtų tikri asilai, jei to nepadarytų.
Bankai štai tokiai bendrovei skolins kaip skolinę? Baikit, nemanau. Būtų aštuntasis pasaulio stebuklas, jei „Grigeo“ ir Pangonis išsikapstytų.
Pangonis neprisidėjo prie to, kad „Grigeo“ išplauktų. Priešingai. Skandino save ir bendrovę. Dvi dienas buvo ne ryšio zonoje. Tik išplatino informaciją, kad teršalai į marias pateko kartą, dėl avarijos. Žodžiu, melavo. O juk realiai turėjo tik vieną padorią išeitį – prisiimti visišką asmeninę atsakomybę už marių teršimą ir pažadėti, kad netrukus parduos „Grigeo“ akcijas, o bendrovės valdymą perleis autoritetingam vadybininkui.
Kada jie pasimokys, kad, patekus į tokią krizę, kalbėti reikia iškart, o viešieji ryšiai yra apie kalbėjimą, bet nėra apie melą?
Kai galiausiai Pangonis išlindo į viešumą ir pripažino, kad vamzdis buvo ir teršė metų metus, lyg ir atsiprašė. Bet ir vėl – čia pat pareiškė, kad jis pats apie tą vamzdį nieko nežinojo. Be to, tas vamzdukas nėra toks jau blogas, nes kažką ten lyg ir išvalė.
Kas galėjo patikėti Pangoniu, kad jis nieko nežinojo apie vamzdį? Jis nieko nesugebėjo atsakyti į žurnalisto Jakilaičio klausimą-priminimą, kad Klaipėdos kartono fabriko nuotekų skaitiklis – ne tik senas ir nebetinkamas, bet net nepraėjęs metrologinės patikros.
Pangonis bandė aiškinti, kad jis, kaip valdybos pirmininkas, „visų smulkmenų“ negalėjo žinoti. Bet juk 1,5 mln. eurų fabrikui kasmet taupantis vamzdis nepanašus į smulkmeną. Juolab verslininkui, kuris yra ir bendrovės prezidentas, taigi laiko visų įmonių vadžias ir suseka, kad štai to paties kartono fabriko vadovas jį apstatė ant milijono.
Antra, dar kažkaip galima būtų patikėti, kad tokių „techninių klausimų“ nežinotų finansininko ar lituanisto išsilavinimą turintis bosas. Bet Pangonis – neblogas inžinierius. Išmano, kaip veikia sistemos, regis, jam tai net įdomu. Bet lyg tyčia per 7 metus jam nė karto neateina į galvą mintis pasidomėti tokiu „techniniu klausimu“, kuris kasmet sutaupo jam bent milijoną? Ups.
Pangonis viską pastatė ant kortos. Vienas liudijimas, kad žinojai apie vamzdį, ir amen Juze. Prokurorė praėjus pusantros paros po Pangonio rečitalio pasakė, kad nevalytos nuotekos į marias buvo leidžiamos naktimis ir su „vadovybės žinia“. Lieka tik įvardyti vadovybę, ir verslininko atsiprašymas už ilgametį marių teršimą gali būti nevertas nė rulonėlio šikpopierio.
Bet jau ir dabar klausimų, kas ta „vadovybė“, niekam nekyla. Jei tokių klausimų nekyla tokioms verslo korporacijoms, kaip „Senukai“ ir SBA, tai kaip ir gedulingos mišios? Būtų stebuklas, jei Pangonis ir „Grigeo“ išsikapanotų iš savo paleistos smarvės?
Baikit, nemanau, sušunka bent keli skeptikai iškart, Lietuva yra stebuklų šalis. Ką gi, yra racijos ir taip teigti.
Stebint Pangonį neatrodo, kad jis pats matytų atjojant Apokalipsės raitelius. Nežada nei trauktis iš prezidento posto, nei parduoti kontrolinį akcijų paketą. Tikisi, kad net „Grigeo Klaipėda“ išvengs bankroto.
Remiasi išskaičiavimu, kad tokių piliečių, kaip L.Girskienė ir L.Zaborė, nėra marios, o toliau nuo vamzdžio gyvenantiems po savaitės kitos bus tas pats, kuo valytis užpakalį ir į kieno kartono dėžes sudėti kiti gaminiai?
Kad ir kaip būtų, šįkart verslas į žinią, kad „Grigeo“ šinkavo sunkiuosius metalus į marias, reagavo šimtą kartų pilietiškiau (tai, žinoma, yra geriausia šio liūdno įvykio pusė) nei piliečiai. Į protestą prie „Grigeo“ kiek atėjo? Gal 20 žmonių.
Jei žmonės tai paliks tik feisbukui ir savieigai, vamzdis mums visiems. Užsilenksim 100 kubinių metrų per valandą, milijono kubinių metrų nuodų per metus greičiu.
Dievas sukūrė švarias jūras, marias ir inžinierius. Bet viską valdo veidmainiai tartiufai, pasakytų Oskaras Koršunovas. Nepaisant Sausio 13-ąją pralieto kraujo, žinojimo krizė gilėja.