Įvairių projektų „buksavimas“ Kaune gali būti laikoma viena iš svarbesnių prabėgusių metų naujienų.

Nors V. Matijošaičio vienvaldystei ir tvirtai rankai niekas negresia, o Kaunas gali būti laikomas kaip vienas iš miestų, kuris valdomas gana gerai, tačiau daugėja ženklų, bylojančių apie įvairių projektų strigimus ir galimas problemas ilgalaikėje perspektyvoje. Tiksliau, kaip tik dabar atėjo momentas, kai reikės pabaigti triukšmingai pradėtus darbus.

Įgyvendinti projektus visada sunkiau nei pakalbėti apie jų naudą ir pravesti efektingą reklaminę akciją. Tuo labiau, kad ne visada projektų baigtis priklauso nuo vietos valdžios pastangų, tačiau nesėkmė visada priskiriama vietos valdžiai.

Metų pabaigą vainikavo turkų, darbininkų protestas išvirtęs į bado akciją. Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadioną rekonstruojančioje turkų kompanijoje: darbininkai skundėsi žurnalistams negaunantys atlyginimų, tačiau bijantys, kad išvažiavę į Turkiją, Kaune uždirbtų pinigų visai neatgaus, nes įmonė galinti bankrutuoti.

Objekto, kuris turėjo nušluostyti nosį Vilniui statybos strigtelėjo ir pakibo ore. Kol kas liko tik viltis, kad viskas bus gerai. Net jei stadiono kaina spėriai šuoliuos viršun.

Bet toks scenarijus jau seniai nieko nestebina. Visgi to niekaip nepalyginsi su situacija, susiklosčiusia su Vyčio statyba, kai Vilnius niekaip nesugebėjo surengti padoraus konkurso, o vieno V. Matijošaičio mosto užteko, kad paminklas atsirastų Laikinojoje sostinėje. Gražiai tautai atrodė ir frazė „imam du“. Tuo metu niekas net neabejojo, jog vieno mero žodžio diskusijoje su įvairių leidimų išdavėjais ir derintojais gali pakakti, kad taip ir nutiktų.

Skirtingai nei su Vyčiais, pasimatavimas stadionais su Vilniumi prisvilo.

Skirtingai nei su Vyčiais, pasimatavimas stadionais su Vilniumi prisvilo.

Tačiau tai ne vienintelis keistas ir įtartinas signalas. Gruodžio 12 dieną Kaune įsikūrusioje įmonėje „Intermedix Lietuva“ buvo 475 darbuotojai, t. y. 301 mažiau nei prieš metus, kai dirbo 776 asmenys, rodo „Sodros“ duomenys. Įmonė neatmeta galimybė ateityje apskritai stabdyti veiklą Lietuvoje.

Pasak centro direktoriaus Luko Jankausko, šis sprendimas yra globalių pokyčių ir procesų efektyvinimo dalis.

Tai galėjo kompensuoti valstybinių įstaigų (Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros ir Nacionalinės žemės tarnybos) perkėlimas į Kauną.

Kaip kalbėjo dabartiniai valdantieji, maždaug tūkstantis iš biudžeto išlaikomų tarnautojų turėjo sėkmingai važinėti traukiniu iš sostinės ir dirbti bei leisti pinigus Laikinojoje sostinėje. Rezultatas – žemės ūkio ministras pareiškė, kad perkėlimas nenutiks, o Kaune vietoj tūkstančio šviežių piliečių, nuo kurių bus nuskaitomi mokesčiai į savivaldybės biudžetą, liks tik kiek per 30.

Savivaldybės puslapyje pateikiama, kad Kaune 2018 m. gyveno apie 170 tūkst. darbingo amžiaus žmonių, o 2017 m. dirbo 148 tūkst.

Per keletą metų šuolis buvo įspūdingas ir vien plaukimu kartu su šalies ekonominiu augimu metu tuo nepaaiškinsi.

Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. II ketvirtį Laikinoji sostinė buvo tarp regionų, kuriuose atlyginimai augo rekordiškai. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, pašalinus nuo 2019 m. bruto darbo užmokesčio indeksavimo dėl įsigaliojusių mokesčių pasikeitimo įtaką, per metus (2019 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2018 m. antruoju ketvirčiu) padidėjo visose apskrityse, labiausiai – po 8,9 proc. – Marijampolės ir Kauno. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus didėjo nuo 5,6 iki 7,8 proc.

Kauno mieste atlyginimas Netto pasiekė 837,1, darbuotojų skaičius 180 tūkst. Pagaliau dirbančiųjų daugiau nei 2008 m. Palyginimui, Kauno raj. savivaldybėje atlyginimas atitinkamai 775,4 eurai, o dirbančiųjų skaičius 30 tūkst. Vilniaus mieste atitinkamai 929,6 eurai ir 467 tūkst.

Tai ženklas Kaunui, kad galbūt reikia peržiūrėti strategiją, nes kol kas „gamyklų pirkimas“ buvo labai sėkmingas ir leido miestui pakilti iš pelenų bei sėkmingai kurti vietos, kur gera gyventi ir investuoti, įvaizdį ir atitinkamą infrastruktūrą.

Tačiau pigia darbo jėga paremtų verslų traukimasis ženklas Kaunui, kad galbūt reikia peržiūrėti strategiją, nes kol kas „gamyklų pirkimas“ buvo labai sėkmingas ir leido miestui pakilti iš pelenų bei sėkmingai kurti vietos, kur gera gyventi ir investuoti, įvaizdį ir atitinkamą infrastruktūrą. Tačiau Statistikos departamento duomenimis, lyginant su 2018 m. tuo pačiu ketvirčiu, dirbančiųjų skaičius Laikinojoje sostinėje didėjo 1,6 proc. o tikrojoje sostinėje 4.4 proc.

Tačiau įdomesnis ir kitas klausimas – o kas toliau? Po ilgų kalbų apie naujo oro uosto statybas tarp dviejų didžiųjų miestų (Kaišiadorių savivaldybė net pradėjo riboti ūkininkų veiklą, nes šio strateginio objekto statybai reikia 12 tūkst. ha), pokštelėjo ir žinia apie naujo terminalo Vilniaus oro uoste statybas.

Teigiama, kad pastačius naują 14,4 tūkst. kv. metrų terminalą, bendras Vilniaus oro uosto keleivių terminalų plotas išaugs trečdaliu, o keleivių pralaidumas dvigubai – nuo 1200 keleivių per valandą iki 2400.

Arūnas Milašius

O ką Laikinoji sostinė? Kauno oro uosto puslapyje rašoma, kad šiemet Kauno oro uoste tikimasi priartėti prie geriausio visų laikų metinio keleivių skaičiaus rodiklio, kuris buvo fiksuojamas 2017-aisiais. Tada apie mėnesį Kaunas tapo pagrindiniais šalies oro vartais, kuriuose buvo aptarnaujamas ir Vilniaus oro uosto keleivių srautas. Tais metais per Kauną iš viso skrido beveik 1 mln. 200 tūkst. keleivių.

Pasibaigus viešųjų pirkimų konkursui dėl Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtros projekto parengimo, liepos pradžioje pasirašyta sutartis su konkurso laimėtoja. Dabartinį oro uosto pastatą planuojama didinti apie 3 500 kv. m – nuo esamų 7 300 kv. m iki 10 800 kv. m. Gražu, bet mastas ne tas.

Grubu ir tiesiai per galvą. Be subtilumų, nes norinti prijungti kaimus reikia, kad jų gyventojai to norėtų ir būtų motyvuoti.

Pridėkime dar V. Matijošaičio norą ištiesti ranką į pakaunės kaimus ir juos greičiau prijungti prie miesto. O kad gyventojams būtų smagiau ir mieliau jungtis, nuo sausio 1 dienos miesto savivaldybės darželius lankančių vaikučių tėvams, jei jų gyvenamoji vieta nedeklaruota Kaune, teks už vaiko ugdymą kasdien atseikėti po 9,20 euro.

Grubu ir tiesiai per galvą. Be subtilumų, nes norinti prijungti kaimus reikia, kad jų gyventojai to norėtų ir būtų motyvuoti.

Tačiau ar tokie paprasti sprendimai duoda rezultatų, ar tiesiog sukelia įtampą ir po to tenka trauktis, jau kitas klausimas.

Pačiam merui galbūt laikas pergalvoti strategiją, nes dabar reikia išlaikyti tai, kas pasiekta. Šalies centrinė valdžia grimzta į chaosą ir palaikymo bei milijonų iš valstybės biudžeto, mainais už paramą rinkimuose ar kitas paslaugas gauti nebepavyks. Ne dėl to, kad niekas nežadėtų, tiesiog trūksta vadybinių resursų bent ką nors įvykdyti.

Tuo labiau, kad laikas nuo laiko viešoje erdvėje atsiranda ir užuominų apie tai, kad nepamirštama ir savo šeima. DELFI rašė, kad Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamos įmonės sandoris su Kauno mero Visvaldo Matijošaičio sūnaus įmone sudomino STT pareigūnus. Tačiau tai nepakeitė savivaldybės įmonės planų. DELFI išsiaiškino, kad „Kauno butų ūkis“ ir toliau automobilius perka iš Šarūno Matijošaičio įmonės „Autovici”.

Šalies ekonominis ciklas sukasi lėtėjimo link. Papildomų „nelauktų“ milijonų biudžetuose greitai nebebus.

Politinė padėtis nestabili, aiškaus lyderio, su kuriuos galima derėtis projektams „po rinkimų“, nėra.

Politinė padėtis nestabili, aiškaus lyderio, su kuriuos galima derėtis projektams „po rinkimų“, nėra.

Per ateinančius metus ir gausime atsakymą, ar V. Matijošaitis tikrai geras meras ir vadovas, ar Kauno saulelė nusiris žemyn ir jos spindesys nublanks pradėtų bet niekaip nebaigiamų projektų dūmuose.