Patarimas nr. 1
Gyventi lėčiau.
Nenutrūkstančios informacijos tėkmės pasaulyje laikas ir galimybė jį sulėtinti tampa prabanga. Vis dažniau kalbame apie nuovargį, perdegimą, bandymą pasivyti darbų, užduočių ar planų pabaigos datas.
Vienintelis būdas ištrūkti iš užburto rato – sąmoningai lėtinti savo gyvenimą. Peržiūrėti veiklas ir išsidėlioti darbus taip, kad galėtumėte nejausti nuolatinės įtampos ar spaudimo sėkmei. Retkarčiais atsijungti nuo socialinių tinklų, išeiti pasivaikščioti, pasimėgauti vienatve ar vakarą skirti pokalbiui su bičiuliu.
Patarimas nr. 2
Daugiau kritiškumo, bet mažiau pykčio.
Masiškos viešosios erdvės sąlygomis gyvename daugybės nuomonių pasaulyje. Dažniausiai tos nuomonės yra tiesiog emocingos reakcijos į vienos valandos ar dienos aktualijas. Jos apibrėžia bendrai patiriamus jausmus, bet nesuteikia galimybė kritiškai reflektuoti to, kas įvyko ar kodėl reaguojame būtent taip.
Socialiniai tinklai, komentarai internete ir žmonių santykiai tikrovėje prarastų labai daug nereikalingos įtampos, jei bent retkarčiais pradėtume nuo kritinės distancijos. Pažvelgtume į įvykius ar jų interpretacijas kritiškiau, bet neleisdami emocijoms dominuoti.
Kritiškumas neturėtų reikšti vienpusiškumo ar įtarumo. Tai visų pirma bandymas pažvelgti į procesą iš visų įmanomų pusių. Suprasti, kodėl žmonės reaguoja būtent taip ir kodėl tau tai kelia tam tikras emocijas. Permąstyti visus galimus argumentus ir tik tada skelbti savo išvadas.
Galbūt vadovaujantis tokia formule susipriešinimo ir įžeidimų turėtume kiek mažiau.
Patarimas nr. 3
Daugiau nepatogios ir susimąstyti verčiančios kultūros.
Žmonės, kurie mano, kad gyvena visai visavertį gyvenimą, dažnai sukasi tame pačiame kultūriniame lauke. Tai yra, skaito mėgstamų autorių ar žanrų knygas, žiūri bendraminčių rekomenduotus filmus, lankosi madingose parodose ar spektakliuose.
Vienas iš geriausių būdų išplėsti savo pažiūras ir neįstrigti apgaulingoje patogioje aplinkoje – nuolat mesti sau kultūrinius iššūkius. Tai yra, ieškoti naujų kultūrinių patirčių, formų, interpretacijų, nuolat atrasti ir bandyti suprasti naujus kūrėjus.
Patarimas nr. 4
Daugiau pokalbių apie idėjas, o ne įvaizdžius.
Lietuvoje netrūksta pokalbių ir diskusijų. Bet didžioji dalis jų sukasi ne apie idėjas, o atskiras asmenybes ir jų formuojamus įvaizdžius. Kitaip sakant, didžioji dalis viešojo kalbėjimo atlieka pramoginę funkciją ir mažai keičia tikrovę.
Būtų labai naudinga ir prasminga bent po žingsnelį judėti link gilesnio ir prasmingesnio kalbėjimo. Daugiau dėmesio skirti ilgalaikėms visuomenės problemoms ir kompleksiniams sprendimo būdams, geresniam gyvenimui ir sugyvenimui skirtingų pažiūrų erdvėse.
Patarimas nr. 5
Daugiau atvirumo kitiems žmonėms.
Nepaisant jau tris dešimtmečius trunkančio išorinio atvirumo pasauliui, Lietuvoje vis dar labai mažai atvirumo sau patiems. Lietuviai sunkiai vysto pasitikėjimą savimi ir vienas kitu.
Daugelis pykčių ir nesusipratimų kyla iš atskirų žmonių ar visuomenės grupių nenoro įsijausti į kito pasaulį. To, kas vadinama empatijos trūkumu. Vienas iš būdų pralaužti šį užburtą ratą yra didesnis savanoriškas atvirumas kitiems žmonėms.
Patarimas nr. 6
Daugiau kantrybės ir pagarbos intelektui.
Viena didžiausių dabarties švietimo sistemos problemų – nepaaiškinta intelekto prasmė ir svarba. Intelektualumas yra giriamas ir skatinamas, bet viešojoje erdvėje pagarbos jam dažnai labai trūksta.
Ar kalbėtume apie istorines, socialines, ekonomines, politines diskusijas – išsilavinimą atskirose srityse turinčių žmonių nuomonė dažnai lieka užgožta ir nepakankamai įvertinta. Taip nutinka todėl, kad įsiklausyti ir perprasti reikalingas laikas, kantrybė, pastangos ir atvirumas savo klaidos galimybei.
Šiuos dalykus reikia ugdyti ir ugdytis, o prie visuomenės edukacijos turi prisidėti ir žiniasklaida, ir žmonės, kurie siekia vadintis nuomonės lyderiais.
Patarimas nr. 7
Mažiau banalumo ir greitų atsakymų.
Gyvenimo tempo greitėjimas ir vis didesni informacijos kiekiai lemia ir mus supančios aplinkos banalumą bei poreikį rasti greitus atsakymus, paprastus sprendimo būdus.
Nuo greitų dietų iki greitų asmenybės tobulinimo kursų. Nuo kalbų mokymosi per tris dienas iki greitų santykių su dar greitesnėmis skyrybomis.
Kai kurie dalykai gyvenime negali būti paprasti ar paprastai supaprastinami. Kai ką turime iškentėti ir skirti tam pastangų bei laiko. Pasiryžti tam žymiai sudėtingiau nei girdėti pažadus apie greitus sprendimo būdus. Bet tik tokie dalykai suteikia laimės ir akimirkos pilnatvės jausmą.
Linksmų ir jaukių Naujų metų, skaitytojai ir komentatoriai!