Atsikėlęs nakčia, Juozapas pasiėmė kūdikį ir motiną ir pasitraukė į Egiptą. Ten jis prabuvo iki Erodo mirties, kad išsipildytų Viešpaties žodžiai, pasakyti per pranašą: „Iš Egipto pašaukiau savo Sūnų.“

Erodui mirus, štai Viešpaties angelas pasirodo per sapną Juozapui Egipte ir sako: „Kelkis, imk kūdikį su motina ir keliauk į Izraelio kraštą, nes jau mirė tie, kurie tykojo kūdikio gyvybės.“ Tuomet Juozapas atsikėlė, pasiėmė kūdikį ir motiną ir pargrįžo į Izraelio žemę.

Išgirdęs, jog Archelajas valdo Judėją po savo tėvo Erodo, pabūgo ten vykti. Įspėtas sapne, nukeliavo į Galilėjos sritį ir apsigyveno Nazareto mieste, kad išsipildytų pranašų žodžiai: „Jį vadins Nazarėnu.“ (Mt 2, 13–15. 19–21)

Šio sekmadienio Evangelijos skaitinyje pasakojama apie Jėzaus šeimos bėgimą į Egiptą. Rytų išminčių aplankymo metu (Mt 2, 1–12) jie jau veikiausiai buvo radę laikiną prieglaudą Betliejuje.

Juozapas per sapną gauna patarimą bėgti į Egiptą ir gelbėtis nuo kūdikiui gresiančio pavojaus. Tą pačią naktį Juozapas, pasiėmęs kūdikį ir motiną, iškeliauja. Tradiciškai ikonografijoje Marija su kūdikiu vaizduojama sėdinti ant Juozapo vedamo asiliuko.

Keliauti teko per dykumą penkias ar šešias dienas. Juozapas galėjo tikėtis pagalbos iš Egipte įsikūrusių žydų bendruomenių, tačiau vis tiek jiems teko patirti visus įsikūrimo nepažįstamame krašte sunkumus.

Koptų – Egipto krikščionių – tradicija sako, kad jie gyveno ketverius metus Kaire. Šis Šventosios Šeimos gyvenimo tarpsnis primena mums dabarties priverstinę krikščionių migraciją iš Irako, Indijos, Pakistano, Sirijos…

Evangelinis skaitinys atskleidžia dar vieną svarbią žinią. Net tris kartus Juozapas turėjo „pakilti iš miego“. Pakilti iš pavojaus ir bėgti į Egiptą. Nusimesti tremties vangumą ir sugrįžti į Pažadėtąją žemę.

Šiandien dalis Vakarų visuomenės norėtų, jog prigimtinė šeimos ir moralės samprata taip pat pabėgtų, pasitrauktų, nebepakiltų, nebesugrįžtų. Išties, galima pabėgti, pasiliekant vietoje, atsiribojant nuo „normalaus“ mąstymo. Juk galime likti tarp kitų išlaikydami atstumą, nesileisdami užkrečiami „įprastu“ mąstymu.

Pabėgti – bet kitokiu būdu. Pabėgame, kai tampame kitokie, drąsiai pabrėžiame gyvenimo vertybes. Atsiskirti ne kilometrais, bet mąstymu. Ne ieškoti tolimos naujos ir saugios žemės, kur būtų galima įžengti ir pasilikti, bet sukurti ją ten, kur esame.

Mąstyti, rinktis ir įvykdyti; pakilti, eiti ir sugrįžti – dažniausiai pasikartojantys žodžiai Evangelijoje. Angelo pasakytus žodžius Juozapui Jėzus daugel kartų ištars tiems, kurie iš jo gaus viltį ir pasitikėjimą, paguodą ir gyvenimą. Kelkis ir eik! (Mt 9, 6; Mk 2, 11; Lk 5, 24; 17, 19; Jn 5, 8).