Gediminas Kirkilas. Konservatoriai ir jų satelitai prašo vetuoti gynybos biudžetą

Nepateikę jokios bent kiek įtikinamesnės alternatyvaus biudžeto versijos, konservatoriai prašo Prezidento vetuoti biudžetą. Jei taip atsitiktų, tai reikštų, jog Lietuva dirbtų viena dvyliktąja nuo šių metų biudžeto arba, kitaip sakant, pasitrauktų bent jau kuriam laikui iš vadinamo NATO 2 proc. klubo, nes gynybai skirtų lėšų būtų skiriama mažiau, nei esame įsipareigoję. O tuo būtų pademonstruota, jog mūsų įsipareigojimai Aljansui nėra tvarūs, nepaisant to, kad visur aiškinam, jog turim visų šalies partijų ir Prezidento konsensusą šiuo klausimu.

Konservatorių ir jų opozicinės koalicijos satelitų įvairiarūšių liberalų ir paluckininkų taktika biudžeto svarstymo metu buvo ganėtinai primityvi. Kritikuoti reikalingas mokestines pataisas, kurios duoda biudžetui papildomas pajamas, o iš kitos pusės nuolat demagogiškai reikalauti papildomų išmokų.

Nemažesnį „susirūpinimą“ jiems kėlė biudžeto subalansavimas, nors, jeigu būtų pritarta jų pasiūlymams, biudžetas neabejotinai išsibalansuotų. Galima sutikti, jog opozicijos reikalas ir priedermė yra kritikuoti, tačiau bent jau senesnės demokratijos šalyse laikomasi protingumo kriterijų, nesiūloma to, kas neįvykdoma ar prieštarauja sveikam protui.

Gana akivaizdu, jog margasapalvė ir ideologiškai prieštaringa opozicinė koalicija apart neracionalaus priešiškumo daugumai jokių rimtesnių argumentų kritikuoti biudžetą ir neturėjo, o juolab neturėjo pasiūlymų, neparuošė alternatyvaus biudžeto apmatų. Todėl ir nuėjo pigiu populizmo keliu, net ir rizikuodama šalies gynybos interesais, kuriais nuolat, neva, rūpinasi...

Apskritai, o kokia būtų biudžeto vetavimo prasmė apart destrukcijos? Ir ką reikėtų vetuoti? Šalies gynybos dviejų procentų įsipareigojimus, kuriems, pasirašydamos susitarimą, visos partijos pritarė?

Gal pensijų padidinimą? O gal opozicija nepatenkinta didinama parama vaikams, daugiavaikėms šeimoms? Ar didėjančiais mokytojų, gydytojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimais?

Ko gero, taip, nes bijo, jog žmonės pritaria socialinio teisingumo krypčiai, kurios laikosi ši valdančioji koalicija. Todėl jie propagandiniu triukšmu, tariamais skandalais norėtų užgožti realius dabartinės valdžios sprendimus, kurie naudingi Lietuvos žmonėms, o artėjantys rinkimai užgožia ir sveiką protą. Opozicija, kaip jau minėjau, rimtesnėmis alternatyvomis pasigirti negali, jokių realių pasiūlymų taip ir nepateikė, nekalbant jau apie opozicinį biudžetą, kuriuo būtų parodyta, jog keistoji kairiųjų t.y paluckininkų ir daugiausia dešiniųjų opozicinė koalicija gali pasiūlyti bendrą alternatyvą, jei tokia apskritai įmanoma.

Vis tik įdomiausias klausimas yra ar po naujų rinkimų pasirinktoji socialinio teisingumo kryptis būtų išlaikyta, ar konservatoriai kartu su savo satelitais mėgintų sukti atgal? Atsimenant konservatorių ir liberalų valdymo metus, socialinį nejautrumą, pataikavimą bankams, gėdingą krašto apsaugos biudžetą ir daugelį antikonstitucinių sprendimų, neteisėtai mažinant žmonių pajamas, to atmesti negalėtum.