Atrodytų, cinizmo statinės dugnas pasiektas, tačiau čia ateina Kultūros komiteto pirmininkas ir rieškučiomis pasėmęs ištraukia 3 procentų kartelę partijų patekimui į Seimą. Žaisdamas demagoginėmis frazėmis apie demokratijos gilinimą ir didesnį atstovavimą „valstiečių“ lyderis užsiima demokratijos pardavinėjimu – dar neprasidėjus partijai dėliojasi šaškes kitai Seimo kadencijai.
Likus mažiau nei metams yra iš esmės keičiamos rinkimų taisyklės, pataikaujant marginalams ir žmonių pasitikėjimą prarandantiems politikams – N. Puteikio surankiotai kompanijai, G. Kirkilo bebrais pasiženklinusiems „socdarbiečiams“, taip pat (su)gerovininkams ir daugybei kitų pakraščiuose atsidūrusių partijėlių. Tai tik keli dariniai, kuriems valdančiųjų reveransas gali atverti kelia į Seimą 2020-aisiais.
Tai galima vertinti ir kaip bandymą išsaugoti koaliciją, kurios trapumą sėkmingai iliustruoja J. Narkevičiaus vardas. Vienas ministras, kuriuo nepasitiki nei tauta, nei Prezidentas, tačiau pasitikėjimą dėl akivaizdžių interesų demonstruoja tiek R. Karbauskis, tiek Premjeras. Bent jau iki tol, kol bus priimtas biudžetas.
Tiesą sakant, valdantieji išmetinėja Lietuvai vieną destabilizuojantį sprendimą po kito. Turbūt ne veltui pasirinktas ir toks puikus laikas. Matyt, biudžeto priėmimas ir prieššventinis laikotarpis turėjo garantuoti, kad rinkimų kartelės numušimo niekas nepastebės, o jei ir pastebės tai nesureikšmins. Tačiau pastebėjo. Ir čia nutiko tai, kas jau ne taip ir retai nutinka šiai pozicijai – Seime nepakako balsų. Ramūnas Karbauskis susikaupė, suėmė griežtai viską į savo rankas, ir - iš antro karto pavyko.
Vis dėlto, priešingai nei tikėjosi pirmasis šias pataisas registravęs N. Puteikis ir vėliau estafetę perėmęs Ramūnas Karbauskis, nei žiniasklaidai, nei žmonėms šis klausimas nepasirodė tik techninis procesas ar paties Seimo reikalas.
Tuomet komiteto pirmininkas ištraukė dar vieną demokratinį argumentą – „raskite man tą politologą, kuris pasakytų, kad su šituo sprendimu demokratijos Lietuvoje sumažėjo“. Ilgai ieškoti nereikėjo ir politologas atsirado. Tiesą sakant, 31 politologas, pasirašęs kreipimąsi į Prezidentą Gitaną Nausėdą. Atrodo įspūdingai. Sunku būtų rasti kitą klausimą, kuriuo sutiktų tiek daug politikos ekspertų, mokslinius laipsnius turinčių politologų.
Na, jeigu R. Karbauskis demokratijos nepagilino, tai rinkimų kartelės numušimu bent jau suvienijo Lietuvos politologus.
3 procentų riba yra puikus pavyzdys, kaip „valstiečiai“ apgaudinėja žmones siekdami savo tikslų. Toks sprendimas ne tik apsunkins Lietuvos politinę sistemą, tačiau ir didins tai, ką jau daro savo valdančiojoje koalicijoje – politinį turgų arba pirkimo-pardavimo sistemą.
Norėdama užsitikrinti veikiančią darbinę daugumą Seime (matome, kad „valstiečiai“ tokios nesugeba suformuoti jau nuo gegužės), rinkimus laimėjusi partija turės dalinti postus marginalams, mažai palaikomoms, tačiau 3 procentus peržengusioms partijoms. Dar daugiau - bet kokie pokyčiai taps sunkiau įgyvendinami, nes juos bet kada galės vetuoti 4–5 asmenų grupė. Sunku tikėtis programų vykdymo, gerovės kūrimo, kai Seimą įkaitais galės laikyti sau reklamos bet kokiu būdu siekiančių rėksnių būreliai.
Tikėtina, kad sumažintą rinkimų kartelę praėjusios kelios marginalinės jėgos, turinčios mažą gyventojų pasitikėjimą, įneš dar daugiau populizmo, netesėtų pažadų ir nusivylimo.
Kokią griaunamą galią turi tautos nusivylimas ir žaidimas žmonių likimais, galime matyti iš procesų Didžiojoje Britanijoje. Dabar Lietuvoje negana to, kad „valstiečiai“ sukūrė netesėtų pažadų biudžetą, sunaikino profesionalų vyriausybės terminą, dar pabaigai bando vainikuoti savo darbą pagalvėlių pasidėjimu kitos kadencijos Seime ir dar labiau destabilizuoti Lietuvos gyvenimą. Savo demokratijos supratimo kartelę valdantieji nuleido žemiau „plintuso“.
Visuomenės veidrodis – žiniasklaida ir politikos mokslų ekspertai – parodė ir pasakė tikrąją šios „valstiečių“ sukurtos demagogijos pusę.
Prezidentas pateikė savo veto dėl nuleistos rinkimų kartelės. Dabar vėlgi Seimo eilė pademonstruoti demokratijos suvokimo lygį.