Tačiau Britanijos lietuvių problemos – visai kitas klausimas, kurį šiame straipsnyje apeisime šonu, tuo labiau, jog Lietuvoje yra tam tikra dalis žmonių, kurie džiaugiasi, jog „Britanija atgavo suverenitetą“. Pažiūrėsime, kiek to džiaugsmo liks susidūrus su ekonominiais sunkumais.

„Brexitas“ vienareikšmiai nenaudingas ir ES, ir Britanijai. Juo gali džiaugtis nebent Rusija. Paradoksalu, bet ir dabartinė JAV administracija.

Pats Borisas Johnsonas neturėtų ko džiūgauti. Tikriausiai šį kartą jam pavyks išeiti iš ES. Pagaliau. ES atsikvėps, nes nieko nėra blogiau kaip nežinomybė.

Tačiau ateitis vis vien nėra aiški. Neaišku, kokie ateityje bus Britanijos ir ES santykiai – tiek ekonomikoje, tiek užsienio politikoje. Visa tai bus sprendžiama jau po formalaus Britanijos išėjimo. Visus šiuos susitarimus turės ratifikuoti ES šalių narių parlamentai ir žinoma suverenios Britanijos parlamentas.

Johnsono tikslas – „suvereni globalizacija“. Tai yra išsilaisvinti nuo visų ES apribojimų ir pritraukti globalias investicijas. Kyla įtarimas, jog labiausiai Britanijoje investuoti norės Kinija, o kinietiška „globalizacija“ dar niekam gero neatnešė.

Johnsonas žada „Singapūrą ant Temzės krantų“ arba nesilaikyti jokių ES taisyklių. Skamba „puikiai“ (ypač buvusiai imperijai), bet kol kas „Singapūrui“ svarbu išsaugoti šalies vienybę. Tai pirmas ir svarbiausias Johnsono uždavinys, nes po kelerių metų gali britų konservatorius ištikti jau ne nematyta, negirdėta pergalė, bet triuškinantis pralaimėjimas.

Johnsonas žada „Singapūrą ant Temzės krantų“ arba nesilaikyti jokių ES taisyklių. Skamba „puikiai“ (ypač buvusiai imperijai), bet kol kas „Singapūrui“ svarbu išsaugoti šalies vienybę. Tai pirmas ir svarbiausias Johnsono uždavinys, nes po kelerių metų gali britų konservatorius ištikti jau ne nematyta, negirdėta pergalė, bet triuškinantis pralaimėjimas.
Valentinas Mitė


Visų pirmą Škotija. Škotijos Nacionalinė partija rinkimuose laimėjo 48 iš 59 vietų. Konservatoriai Škotijoje prarado septynias vietas iš 13 turėtų. Leiboristai Škotijoje laimėjo tik vieną vietą parlamente.

Na, o Šiaurės Airijoje pirmą kartą istorijoje rinkimus laimėjo nacionalistinės partijos, siekiančios susivienyti su Airija. Unionistai gavo mažumą. Pirmą kartą rimtai į paviršių išplaukia Airijos ir Šiaurės Airijos susivienijimo idėja.

Dar kartą atsiranda galimybė, jog Šiaurės Airija vėl bus krečiama terorizmo, o visi terorą sustabdę susitarimai bus užmiršti. Ir Škotija, ir Šiaurės Airija balsavo prieš „Brexitą“. Unionistai pasisako prieš bet kokį ypatingą statusą, ypač muitų srityje su ES.

Niekas atrodo Šiaurės Airijoje nėra patenkintas ateitimi. Tai nieko gero nežada regionui, turinčiam senas prievartos tradicijas. Šiais metais prievarta Šiaurės Airijoje tiek sustiprėjo, jog jos jau negali apeiti nei politikos apžvalgininkai, nei žiniasklaida.

Škotijos ministrė pirmininkė, vadovaujanti „Brexito“ nepalaikančiai Škotijos nacionalinei partijai pareiškė: „Dabar yra visiškai aišku, jog didžioji dauguma Škotijos piliečių tikrai nori likti Europos Sąjungoje.“ Kaip jau minėjau, ji pareikalavo dar vieno referendumo dėl Škotijos nepriklausomybės. Johnsonas tą idėją tuoj pat atmetė. Johnsonas puikiai žinomas, kaip staigių politinių posūkių meistras bei kategoriškas politikas. Tačiau kategoriška retorika šį kartą tikrai nesuveiks.

Ko gero, pirmas ir svarbiausias Johnsono uždavinys yra ne susitarti su ES, bet išsaugoti šalies vienybę.

Ir dar.

Jei tokioje senos demokratijos valstybėje kaip Didžioji Britanija, laimėjo Johnsonas, besimėtantis pažadais, kurių daugumos tikriausiai neįvykdys, kyla klausimas, o kaip baigsis rinkimai JAV. Socialinių tinklų amžiuje rimta politinė analizė atmetama su panieka.

Nepatenkintos masės „užsako muziką“. Todėl Trumpo pergalė gali būti tas ženklas, jog „masių sukilimas“ tęsis ir už Atlanto. Žinoma, jei tai jau tapo pasauline tendencija.

Tikėtis taikos ir ekonominio klestėjimo šiame nenuspėjame pasaulyje yra labai sunku.