Jau ne vienerius metus dūzgia kalbos apie būtinybę Seimo viešbutį parduoti. Tos kalbos, lyg toji banga pakyla, tada rieda ir išsitaško atsitrenkusi į krantinę. Tuomet kyla nauja banga. Tai parduoti ar neparduoti?

Jau ne kartą esą buvo paskaičiuota, kad tokio viešbučio išlaikymas valstybei atsieina palyginti pigiai, todėl nėra racionalu skirti kas mėnesį Seimo nariams kelis šimtus eurų nuompinigių ir paleisti juos ganytis laisvoje sostinės būsto rinkoje.

Pažiūrime, ką turime. Per vienerius metus Seimo viešbučio išlaikymas valstybei kainuoja 123 tūkst. eurų. Į šią sumą įskaičiuoti komunaliniai patarnavimai, remontas, viešbučio darbuotojo alga, naujų baldų įsigijimas. Per mėnesį vieno buto išlaikymas valstybei kainuoja maždaug 143 eurus.

Tačiau Seimo nariui, mano galva, nuompinigių per mėnesį gali tekti skirti bent 450 eurų. Žinau, kad daug kas sakys, jog išsinuomoti butą Vilniuje galima ir už mažesnę kainą, tačiau ši suma būtų kaip tik vidutinė. Mat Seimo narys dėl jo statuso galėtų nuomotis tik legalioje nuomos rinkoje, tai yra iš tų asmenų, kurie mokesčius moka ir dalį jų įskaičiuoja į nuomos kainą.

Įvedus nekilnojamo turto mokestį, būsto nuoma galėtų tik brangti. Be to, nevarykime Dievo į medį, o Seimo nario į Vilniaus pakraštį arba į būstą, kūrenamą malkomis. Valstybė įpareigota sudaryti Seimo nariui sąlygas darbui. Taip pat ir deleguotiemes iš regionų.

Štai Estijoje parlamento nario apgyvendinimui nuompinigiai siekia iki 800 eurų, Latvijoje panašiai, tačiau Rygoje suma degalams ir būsto nuomai gali skirtis, priklausomai nuo atstumo iki jo gyvenamosios vietos. Šiuo metu vien tik būsto nuomai Estijos parlamentas kasmet išleidžia daugiau nei dvigubai didesnę sumą, nei Lietuvos Seimas viešbučiui išlaikyti – iki 270 tūkst. eurų. Lietuvoje – 123 tūkst. eurų.

Kita išeitis, o toks pasiūlymas irgi yra – tiesiog išbraukti iš Seimo statuto straipsnį, kuriame kalbama apie Seimo viešbutį. Ir taškas. Tegul visi verčiasi, kas kaip išmano. Jeigu tik tiek tereikia iki pilnos laimės – galima išbraukti, bet problemos tai neišspręs. Reikia skaičiuoti, kas būtų naudingiau.

Dabar visiems aišku, jog, atsisakius Seimo viešbučio, išlaidos Seimo narių apgyvendinimui padidėtų mažiausiai tris kartus. Tačiau ekonomika nėra tikslusis mokslas. Nelygu, kas ir kokius duomenis sukraus į užduotį ir kaip vertins naudą. Ar suskaičiavę tuos 123 tūkst. eurų viešbučio išlaikymui į kainą įtraukėme reputacinę žalą, daromą visam Seimui po nuolat kylančių skandalų?

Dabar visiems aišku, jog, atsisakius Seimo viešbučio, išlaidos Seimo narių apgyvendinimui padidėtų mažiausiai tris kartus. Tačiau ekonomika nėra tikslusis mokslas. Nelygu, kas ir kokius duomenis sukraus į užduotį ir kaip vertins naudą. Ar suskaičiavę tuos 123 tūkst. eurų viešbučio išlaikymui į kainą įtraukėme reputacinę žalą, daromą visam Seimui po nuolat kylančių skandalų?
Bronislovas Matelis


Štai prieš keletą kadencijų buvo kilęs nemenkas triukšmas dėl po Seimo viešbučiu įrengtų esą poilsio zonų su pirtelėmis, biliardu ir kitais malonumais. Uždarė.

Dar anksčiau vieną ar kelis Seimo narius iš Seimo viešbučio teko iškraustyti kone jėga. Tuometis Seimo pirmininkas sudarė komisiją, kuri įėjo į butą, surinko Seimo nario daiktus, atnešė juos į Seimo rūmus, o bute pakeitė spyną. Štai taip tenka kovoti dėl šio valstybės turto.

Reputacinė žala, susijusi su Seimo viešbučiu, kyla nuolat. Štai aš ir keli kiti mano kolegos į Seimo viešbutį kadencijos pradžioje įsikėlėme tik kitų metų pradžioje. Seimo statute rašoma, kad pasibaigus kadencijai, neišrinktas politikas iš viešbučio išsikraustyti privalo per mėnesį. Bet retas kuris išsikrausto.

Tuomet valstybė savo lėšomis naujiems Seimo nariams nuomoja kambarį komerciniame viešbutyje ir laukia, kada kas nors teiksis išsikraustyti, tuomet kambarius dar paremontuoja. Tačiau jokių sankcijų, jeigu neišsikrausto, nėra numatyta.

Seimo viešbutį išimties tvarka, tai yra tiems, kurie turi sostinėje būstą, Seimo nariui irgi galima skirti Seimo kanclerio sprendimu. Kai kilo skandalas dėl Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojo Dariaus Kaminsko, kurio šeima Vilniuje nuomoja net tris savo butus ir gauna už tai naudą, tačiau pats gyvena Seimo viešbutyje, atsakingų kaip ir neliko – skyrė tai kancleris.

Gyventojus labiausiai piktina tai, kad Seimo nariai gviešiasi to, ko jiems kaip ir nepriklausytų. Kodėl visi mokesčių mokėtojai turėtų mokėti už politiko šeimos narių sunaudotą vandenį ir elektros energiją? Juk rinkėjai už Seimo nario šeimos narius nebalsavo, nerinko jų vaikų ir tų vaikų meilužių.

Sutinku, kad sumos čia yra menkos, bet ir per ekonominę krizę Seimo nariai bei ministrai algas susimažino ne dėl to, kad būtų sutaupyta lėšų, nes valstybės mastu tas susimažinimas nieko nereiškė, o darė tai solidarizuodamiesi su kitomis gyventojų grupėmis.

Neseniai ir aš pasiūliau Seimo vadovybei solidarizuotis su tais, kurie mus rinko. Pasiūliau Seimo valdybai panaikinti galimybę skirti viešbutį išimties tvarka, išskyrus politiko neįgalumo atveju, jeigu jam taip būtų patogiau dirbti. Sprendimą tokiu atveju priimtų ne kancleris, o Seimo valdyba. Tokią tvarką prieš ketverius metus yra nustačiusi Seimo valdyba, o Statute būsto skyrimo tvarka išimties tvarka neaprašyta, tik numatyti tokia galimybė.

Gavau Seimo valdybos atsakymą, kuriame teigiama, kad šiuo metu galiojančios tvarkos keisti nėra jokio reikalo. Nepareikalavo, kad ir kolega D. Kaminskas išsikeltų į vieną iš trijų savo būstų. Laikosi įsitvėrę senų taisyklių, nors baslį ant galvos tašyk.

Dar registravau Seimo statuto pataisą, kuri įpareigotų nebeišrinktą Seimo narį išsikelti iš viešbučio ne per mėnesį, o per dešimt dienų. Jeigu nustatyto termino nesilaiko, už kiekvieną papildomai viešbutyje gyventą dieną skaičiuoti nuomos mokestį ir komunalinius patarnavimus.

Išvada paprasta – jeigu pati valstybė, šiuo atveju Seimas, dar ir apgyvendinimo paslaugą teikia, visuomet atsiras norinčių pasišildyti rankas. Tą dabar ir matome.
Bronislovas Matelis


Visa aritmetika labai paprasta – parduoti viešbučio kaip ir neapsimokėtų, tačiau dabartinė valdančioji dauguma nėra pasirengusi ir ką nors keisti – įvairios privilegijos šildo kūną ir asmeninę piniginę. Išvada paprasta – jeigu pati valstybė, šiuo atveju Seimas, dar ir apgyvendinimo paslaugą teikia, visuomet atsiras norinčių pasišildyti rankas. Tą dabar ir matome. Kodėl valdantieji nenori permainų ir skaidrumo?

Seimo viešbutis šiuo metu tapo politinės korupcijos įrankiu. Vieni Seimo valdančiosios daugumos atstovai, turiu galvoje stambius ūkininkus, įvairiais komerciniais susitarimais yra susaistyti su savo lyderio įmonėmis, kiti gavo postus Seime, o jų giminaičiai ministerijose, dar kiti yra gavę išimties tvarka teisę gyventi Seimo viešbutyje. Pabrėžiu – išimties tvarka ten gyvena tik valdančiosios daugumos atstovai.

Dar kiti iš valdančiųjų buvo užsigeidę rentos iki gyvenimo pabaigos, o negavę išsiprašė lengvatų artėjančiuose Seimo rinkimuose – kartelė vos gyvoms partijoms nuleista iki 3 procentų.

Štai tokiomis vinimis valdančiojoje daugumoje buvo sukalti gardai gyvulių ūkyje. Patogūs ir sotūs gardai. Ir tai niekaip nesusiję su valstybingumo stiprinimu, tai – asmeninių ambicijų ir asmeninės naudos siekimas.

Nepaisant to, išeities reikia ieškoti. Šią savaitę registruosiu dar vieną Seimo statuto pataisą, pagal kurią visi Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai būtų įpareigoti kas mėnesį mokėti nuo 50 iki 70 eurų mokestį, priklausomai nuo būsto dydžio.

Jeigu per metus Seimo viešbučio išlaikymui valstybė skiria 123 tūkst. eurų, tai šis per metus surenkamas 52 tūkst. eurų mokestis sumažintų naštą valstybei iki 71 tūkstančio. Ką iš to išloštume?

Tai būtų mokestis valstybei už tai, kad nuolat arba retkarčiais su Seimo nariu gyvena jo šeimos nariai. Tai padėtų sumažinti šiuo metu Seimo patiriamą reputacinę žalą.

Iš ankstesnių mano siūlymų ir Seimo vadovybės atsakymų galėčiau spręsti, kad šioji valdančioji dauguma nustums į šalį ir šį mano pasiūlymą. Nes valdančioji koalicija seniai sukalta pagal senus susitarimus, ir erzinti naujais mokesčiais vienas kito tikriausiai nebenorės.

Tuomet teks šiuos pasiūlymus man įsirašyti į kitų metų Seimo rinkimų programą. Kažkada juk ateis laikas, kai dangus virš Seimo bus giedresnis, o veikla kur kas skaidresnė.