Savaitės naujienų apžvalgoje aptarsim Agnės Širinskienės užregistruotą pataisą, Skvernelio sugrįžimą į darbą ir internetinės parduotuvės „Vinted“ sėkmę.
3-ejų metų pokyčiai
Planavome turėti mažesnę, bet efektyvesnę valstybės tarnybą. Praėjo 3 metai ir kas pasikeitė?
Kiekvienais metais viešajam sektoriui išleidžiama vis daugiau, tačiau pinigai puff the magic dragon ir dingsta. Viešojo sektoriaus algos dramatiškai artėja prie minimalkės. Pustuštės regionų mokyklos, kurias taip atkakliai gina bei skatina renovuoti vienmandatininkai vėjais leidžia milijonus, kurie galėtų būti skirti pedagogų algoms. Mokykla turi būti renovuota ir šildoma, mokytojų algos pakeltos, o ar mokykloj mokinių yra? Ai, čia vėliau kažką sugalvosim.
Trūksta pinigų vidurkio. Būtent socialinės apsaugos, švietimo ir sveikatos srityse buvo pridalinta daugiausiai pažadų. Ypač dėl pensijų didinimo, nors pensininkai nei ėjo protestuoti, nei streikais grasino. Šiaip, aišku, būtų įdomus pensininkų streikas. Atsisako bendrauti su anūkais, nebemezga kojinių, nebešeria balandžių. Pensininkai neina streikuoti, bet eina balsuoti. Ir būkim biedni, realiai tokie ir esam, bet teisingi – labai daug balsuoja ne už tuos, kurie žada ilgalaikes reformas, bet už tuos, kurie pakels pensijas.
Rokas Masiulis, kuris laikinai pavadavo tuščią švietimo ministro kėdę ir aiškinosi padėtį visoje sistemoje, pažadėjo kelis dalykus. Pirma, galų gale sutvarkyti etatinio apmokėjimo algoritmą, kuris verčia žilti mokyklų direktorius, nes jo nesuprasi net išgėręs. Ne, Kazlų Rūdos, Batakių ir kai kurių kitų mokyklų direktoriai, etatinis apmokėjimas nėra pasiteisinimas vairuoti girtiems.
Antra, Rokas Masiulis žadėjo surasti, kur dingsta pinigai įvairiausiose VšĮ ir UABuose, kurių prie Švietimo ministerijos buvo prisisiurbę daugiau nei barakudų prie jauno krepšininko su dideliu kontraktu.
Praėjo metai, aū, kur tie pinigai, kur tie vidiniai rezervai? Aišku, AŪŪ, kur tas Masiulis.
Jis atsakyti negali, nes, kaip žinia, yra dviejų tipų Masiuliai lietuviai – geruliai, pvz., Petras ir svolačiai, pvz., Eligijus. Tai visi galvojo, kad Rokas gerulis, bet dabar Saulius su Ramūnu sako, kad jau svolačius. Trejus metus kenkė susisiekimui, neasfaltavo kelių, tai jau mokytojų etatiniai apmokėjimai yra smulkmena.
Trečia, ir čia jau nebe Masiulis, o naujasis ministras Monkevičius pasirašė su mokytojais kolektyvinį susitarimą, kad iki 2025 metų mokytojo atlyginimas pasiektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Gal dar ir ne idėja Lietuvai, bet šilčiau.
Ar pasiekė? Aha, rūkyk. Kitų metų biudžete tokiam įsipareigojimui reiktų 117 mln. Eurų, o bus tik 55 milijonai. Perpus mažiau. Mieli pedagogai, jums ne vaikus reikia mokyti, o patiems mokytis.
Tokio baisiai reikalingo dalyko prie šios valdžios – lūkesčių vadybos.
Su medikais irgi panašiai. Ministras Veryga žadėjo, kad nuo rugsėjo atlyginimas medikams didės 15 procentų. Medikai purtė galvas ir klausė, kur tie procentai. Ministras nukreipė juos pas ligoninių ir klinikų vadovus – tegul tie paaiškina. Tie siuntė atgal.
Tada ministras pareiškė, kiek didės, priklausys nuo šalies ekonominės raidos. Kalbant makroekonomikos terminais: viskas bus gerai, jeigu bus gerai, o jei nebus viskas gerai, tai gerai nebus.
Ar vis dėlto trūksta kompleksinio požiūrio į visą viešąjį sektorių? Kur savo vietą po saule rastų ir dėmesys medikams, ir mokytojams, ir socialinės rūpybos herojams, ir ugniagesiams, ir netgi ministerijų valdininkams?
Pasirodo, toks kompleksinis požiūris yra. Bent jau popieriuje. Taip, ta žymioji žadėta strategija, kurioje viskas auga kaip kelininkų nuostaba gruodį pamačius sniegą.
Tik momentėlis, kad šitie svaigiai augantys skaičiai į biudžetą pamiršo persikelti, liko strategijoje. Čia panašiai kaip grįžti namo, nusiauni, apsitvarkai, pažiūri televizorių, šauki vaiką valgyt, o pasirodo, kad tu vaiką darželyje palikai. Pakelkit rankas, kam taip nėra buvę.
Biudžeto projekte tokių skaičių jau neberasit. Kas įrodo, kad teoriškai strategija, o praktiškai, kaip tas arklys, neatsikelia.
Žo, su kiekviena strategija yra kaip su buto remonto sąmata – neatlaiko pirmo kontakto su realybe.
5 pagrindiniai 2020-ųjų metų mokesčiai
Taigi, pristatome jums 5 pagrindinius 2020 metų biudžeto mokesčius. Nu arba taksus. Realius taksus.
Pirmas taksas – Butukas. Nekilnojamo turto mokestis. Šiuo metu NT mokestį moka visi, kas turi turto nuo 220 iki 300 tūkst. eurų. Dabar bandoma tą ribą sumažinti iki 100 tūkst. eurų. Mokestį mokėtų apie 37 tūkst. asmenų, iš jų apie 26 tūkst. – Vilniuje. Sveikinimai jauniems vilniečiams iš Perkūnkiemio, nefik buvo už Šimonytę ir Šimašių balsuot.
Antras taksas – Pacukas. Nes PC. Prekybos centrų mokestis. Žinom, kad prekybos tinklų, bet faktai mums dar niekad nesutrukdė parašyti lėkšto juokelio. Maestro Karbauskis teigia, kad Lietuvoje būtų galima taikyti tokį pat modelį, koks įvestas Lenkijoje mažmeninės prekybos įmonėms. Jo logika kaip visada auksinė.
Kadangi Lenkijoje buvo pradėtas ginčas Europos Teisme ir nustatyta, kad Lenkija nepažeidė jokių susitarimų įvesdama tokį mokestį, todėl ir mums galima.
Naują „stambios prekybos“ – apyvartos mokestį pasiūlė Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys ir Jonas Jarutis. Arba tie parazitai, kaip jie patys save pristato. Jie siūlo apmokestinti 2 milijonus per mėnesį apyvartos prasukančius prekybininkus 1 procentu.
Ne pelną apmokestinti. O apyvartą. Žodžiu toks dar PVMas on top. Seimas tokį pasiūlymą palaikė. Vot bus jiems pamoka, kaip prekiauti už tokias sumas. Tegul nepamiršta, kad esame karių ir artojų tauta.
Ekonomistai bando kantriai aiškinti, kad ne oligarchus žabosim, o vartotojus melšit, nes visus papildomus mokesčius verslas visada numeta galutiniam vartotojui. Profesionalai šypsosi – baikit, čia bus konkurencija, niekas nebrangs. Ateis nauji tinklai, dar vaučeriai bus išdalinti – aaa, dar pamenat šitas priešrinkimines praimo kalbeles. Mhm. Žinot, kodėl nauji tinklai neateina ir „vaučeriai“ neveikia? „Nes tokia šiandien yra realybė.“
Trečias taksas – Aktyvas. Bankų aktyvų mokestis. Lenkų rinkimų akcija dar 2016 metais Seime įregistravo projektą dėl komercinių bankų aktyvų apmokestinimo. Įregistruot įregistravo, bet lyderiui paaiškinti, ką įregistravo pamiršo?
Šį rudenį Dievo siųstas mums už nuodėmes Zbyga Jedinskis pateikė naujai pakoreguotą projektą. Tačiau šio įstatymo projektas antradienį buvo išbrauktas iš darbotvarkės dėl galimo nesuderinamumo Konstitucijai. Ta prasme? Jūs tik pažiūrėkit. Argi toks mažas meilus ciuciukas taksiukas gali prieštarauti Konstitucijai? Ar apskritai kas nors, ką pastaruoju metų daro ar siūlo Lenkų rinkimų akcija, gali prieštarauti Konstitucijai, etikai ar sveikam protui? Viskas čia jerunda.
Ketvirtas taksas – Bulka. Automobilių taršos mokestis. Takso dydis keičiasi. Kaip keičiasi išmetamo CO2 kiekio. Tad jei norėsit nusipirkti iš diedo seną žigulį – teks paklot pinigų. Nors žigulis dar iš senų laikų buvo laikomas prabangos preke. O šiaip siūlome iš karto pirkt Priusą. Ir gamtos neteršite, ir jeigu atlyginimas nepakils kaip žadėta, galėsite laisvu laiku taksuoti Bolte. O jei esat VU dėstytojas, tai pilnu krūviu taksuosit.
Bet taršos mokestis atmestas ir vėl grąžintas. Seimo nariai laidė priekaištus ir net vadino siūlymą „kvailiausiu mokestiniu pasiūlymu“. Ir grąžino Vyriausybei patobulinti. Nes nėra to blogo, ko „valstiečiai“ nepaverstų mokesčiu arba geriau trys seni Bemsai stotelėje nei viena nauja „Tesla“ garaže.
Ir mūsų penktas taksas – Bonkė. Šitas svyruoja. Jis kitąmet siūlo padidinti akcizus. Taigi brangs degalai, rūkalai, alkoholis. Bonkė yra tas šuo, kurį tu labai myli, nors jis ir pastoviai pridirba tau ant kilimo. Žiauriai daug išlaidų valymui, bet be jo jau negali.
Biudžeto projekte numatomas akcizų benzinui ir dyzelinui didinimas. Litras benzino turėtų brangti 4, dyzelino – 3 centais. Be to, ketinama mažinti taikomą kvotą ir panaikinti akcizų lengvatą šildymui skirtiems gasoliams.
Nors mokesčiai dar nėra iki galo išgryninti ir patvirtinti, Ramūnas be jokių dvejonių duoda dantį, visi jie bus priimti jau nuo sausio 1 dienos. Tai pat Ramūnas 100 procentų įsitikinęs, kad valdantieji už juos balsuos vieningai. Kaip ir visada. Kaip vi-sa-da.