Biudžetas nėra didelis ir nėra guminis, jame nesutilps visi populistiniai valstiečių pažadai. Bet šiemet radus pinigų keliui prie premjero namo, neabejoju, kad atsiras jų ir kitais metais, kitiems valdančiųjų asmeniniams interesams tenkinti. Ir už tai mokėsime mes visi.
Seimo nariai taip pat registruoja savo pasiūlymus biudžetui. Dalis jų – turi gerų idėjų, tačiau dauguma siūlo investuoti į sienas, lubas ir grindis, bet ne į sisteminius pokyčius.
Štai, pavyzdžiui, mes iki šiol nežinome, koks bus kai kurių ligonių regionuose likimas, o Seimo nariai siūlo ten įrenginėti vertikalias vonias. Mes nežinome, kiek ir kokių mokyklų turėsime ten, kur mažėja vaikų, o Seimo nariai siūlo renovacijas ir priestatus. Mes nežinome, ar stambūs ūkininkai ir toliau visų mūsų sąskaita į savo techniką ir šeimos automobilius pils pigų dyzeliną, bet dar papildomai siūloma 30 mln. eurų įmerkti į melioraciją. O kur dar Valstybės investicijų programa, kuri gyvena savo atskirą gyvenimą ir, kaip Reaganas pasakytų, yra pakankamai didelė, kad pati savimi pasirūpintų.
Apskritai šis biudžetas pasižymi trimis bruožais – naujais mokesčiais, kurie klajoja be galvos, Neliečiamųjų įsitvirtinimu ir didele nemeile švietimui.
I. Mokesčiai be galvos
Be galvos, nes niekas už juos neprisiima atsakomybės ir neatsako. Jie tiesiog klajoja ir taip klajodami jau dabar kenkia valstybei:
1. Iki šiol neaišku, koks bus nekilnojamo turto mokestis žmonėms. Iš pradžių kalbėta apie 100 000 eurų turtą (tai 2 kambarių butas Santariškėse), dabar – 150 000. Rezultatas – chaosas, nežinomybė, viso labo 5,6 mln. eurų biudžete ir kelios dešimtys tūkstančių nauju mokesčiu apkrautų žmonių.
2. Bankų turto mokestis. Arba kitaip – tiesiog akcizas pinigams, kuriuos iš bankų skolinasi žmonės būstui ar vartojimui. Rezultatas – pabrangusios paskolos žmonėms, centrines būstines iškeliantys ir darbo vietų skaičių mažinantys Skandinavijos investuotojai. Greitai reikės dejuoti ne apie iš regionų išsikeliančius bankų skyrius, o iš Lietuvos išsikeliančius bankus. Gerai, kad pamažu valdantieji išsiblaivo ir šio mokesčio galbūt atsisakys, tačiau jį gali pakeisti bankų pelno mokesčio augimas.
3. Apyvartos mokestis prekybininkams. Rezultatas – kylančios kainos mums visiems, kurie apsiperkame prekybos centruose ir kioskuose, bei teisinis konfliktas su Europos Komisija – tokį jau turėjo Lietuvos valdančiosios daugumos draugės Lenkijoje ir Vengrijoje.
4. Automobilių mokestis. Ne taršos, o importo apmokestinimas. Mokamas registruojant transporto priemonę, nuo 40 iki 540 eurų. Rezultatas – kas teršė, tas terš toliau.
II. Neliečiamieji
1. Stambieji žemvaldžiai ir stambieji ūkininkai. Apie dvidešimt lengvatų jų naudai išlieka biudžete. Iš Prezidento pasiūlymo mažinti lengvatą ūkininkų naudojamam dyzelinui liko viso labo 4 eurų padidėjimas už 1000 litrų. Dabar 1000 litrų kainuos 60 eurų, vietoje Prezidento siūlytų 146 eurų, galėjusių biudžetą papildyti 17 milijonų eurų. Pigus kuras ir toliau pildys ne tik žemės ūkio technikos, bet ir ūkininkų asmeninių automobilių bakus.
2. Valstybei bei savivaldybėms priklausantis turtas už 2,8 mlrd. eurų ir daugiau nei 700 valdytojų. Pardavus bent 10 proc. šio NT, vien jo išlaikymui sutaupytume apie 20 mln. eurų. Tarp jų ir daugiau nei 7.000 kv./m. Seimo viešbutis – paskutinį kartą įvertintas prieš 12 metų ir dabar jo realios vertės nežino niekas.
3. Mažėjantis valstybės valdomų įmonių (VVĮ) indėlis į biudžetą. Su nepriklausomomis valdybomis, pertvarkomis ir depolitizacija turėjome gerą kryptį. Tačiau kitais metais kartelė šioms įmonėms nuleidžiama. Jeigu 2019 m. planuota, jog VVĮ sumokės dividendų ir pelno už 206,3 mln. eurų, 2020-aisiais planuojama surinkti 165,6 mln. eurų. Tai yra 41 mln. eurų mažiau. Nors mūsų BVP kitąmet augs 2.5 proc. Valstybės kontrolė yra pasisakiusi, kad VVĮ ir SVĮ indėlis į biudžetą galėtų siekti net 500 mln. eurų. Rezultatas – kam tvarkytis savo versle, jeigu gali užvažiuoti ant privataus ir sutvarkyto (skyrelis Nr. I).
III. Valstybė, kuri nevertina proto
1. Dėstytojai. Birželį su universitetais susitarta kelti dėstytojų atlyginimus 10 proc., rudenį biudžete to nenumatyta. Po skambaus Vilniaus universiteto protesto „Diplomas už AČIŲ“ – duotas pažadas kelti atlyginimus nuo rugsėjo mėnesio, nors akademinė bendruomenė prašė nuo sausio. Taigi didesnių algų teks palaukti.
2. Mokytojai. Analogiškai, kaip ir dėstytojams – birželį duotas pažadas kelti atlyginimus 10 proc. Rudenį biudžete to nenumatyta. Galiausiai po grasinimų streikais susitarta su keliomis mokytojų profsąjungomis padidinti darbo užmokestį nuo rugsėjo, bet ne nuo sausio.
3. Dalinamas biudžetas, kuris palyginus su išsivysčiusiomis ekonomikomis yra dar gana nedidelis – 11,5 mlrd, o ekonomikos augimo ir proveržio perspektyvos – nė iš tolo. Europos Sąjungoje investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) siekia daugiau nei 2 proc. nuo BVP. Lietuvoje – 0,88 proc., esame 25 iš 28 valstybių. Niekam nei Vyriausybėje, nei valdančiojoje daugumoje tai neįdomu.
4. Svarstoma atimti galimybę privačioms mokykloms gauti dalį moksleivio krepšelio lėšų. Ir tokiu būdu įgyvendinti pilną segregaciją – privačias lankys tik turtingieji, o visi kiti negalės sau to leisti. Nepamirškim, kad privačios – tai ne tik karalienių mortų, bet ir kitų įvairių pakraipų, taip pat ir religijų, mokyklos. Iš viso šito valstybė surinktų viso labo 2.2 mln. eurų, o praloštų įvairovę ir galimybę rinktis.