Aišku bent jau tiek, jog Putinas nori visuomenę, bent jau psichologiškai, prispausti tiek, jog net menkiausias nepasitenkinimas būtų tuoj pat užspaustas ir nevirstų rimtais neramumais. Stalino valdymo metodai nepriimtini ir nerealūs, juk niekas tikrai neatkurs Gulago.
Putinas suvokia, jog valdo ilgiau nei Brežnevas ir galų gale viskas turi pabaigą. Bet geriau vėliau nei anksčiau.
Šiame straipsnyje kalbėsiu tik apie tris kryptis, kuriomis vykdomos represijos prieš nepriklausomai galvojančius šalies piliečius.
Visų pirmą tai procesas prieš „masinių neramumų“ organizatorius praeitą vasarą. Primenu, jog protestuojama buvo prieš tai, jog nepriklausomiems kandidatams dėl išgalvotų priežasčių nebuvo leidžiama dalyvauti Maskvos savivaldybės rinkimuose.
Prieš šią kafkišką tvarką protestavo daugiausia jaunimas. Demonstracijos TIKRAI buvo taikios. Ir dabar, kai ieškoma protesto organizatorių arba baudžiami tie, kurie paleido tuščia plastikinę stiklinę į OMON’ą, kafkiškas pasaulis įgyja papildomų atspalvių.
Paskutiniu metu garsiausiai nuskambėjo Jegoro Žukovo byla. Praeitą savaitę Ekonomikos universiteto (Высшей школы экономики) studentas Žukovas buvo lygtinai nubaustas trims metams kalėjimo už ekstremizmo platinimą internete. Jam taip pat uždrausta „administruoti internetines paskyras“ (neaišku, ką tai reiškia).
Ekstremistinėmis buvo pavadintos Žukovo filmuotos paskyros „YouTube“, kurių teismas net nesiteikė peržiūrėti.
Jei būtų peržiūrėję, būtų matę, jog Žukovas kalba apie „taikų pasipriešinimą“, o ne ragina keisti Rusijos konstitucinę tvarką ar tuo labiau griebtis perversmo. Tiesa, jis kalbėjo apie tokius „bepročius“ kaip Putinas, kurie valdžią laiko tikslu pačiu savaime.
Visi tie jauni žmonės, kurie buvo Maskvoje nubausti realiam įkalinimo laikui, jokio ekstremizmo nepropagavo, tik dalyvavo taikiose demonstracijose, prieš kurias buvo pasiųsta Rosgvardija ir OMON’as. Matyt, didžiausią rūpestį kelia, jog tai buvo jauni žmones, kurių režimas nepajėgia įbauginti ir kontroliuoti.
Be to tai akademinis elitas. Kas bus, jei tokių jaunų žmonių atsiras daugiau. Tai tikrai tampa galvos skausmu Kremliui.
Kita represinė naujovė – tai įstatymo pataisų priėmimas, skelbiantis fizinius asmenis „užsienio agentais“ bei didžiules baudas tokiais pripažinus. „Užsienio agentas“ Rusijoje skamba labai bjauriai, nes kiek buvo nužudyta žmonių TSRS istorijoje, taip juos pavadinus, sunku suskaičiuoti.
„Užsienio agentais“ jau laikomos kai kurios organizacijos, sakykim „Memorialas“ bei RFE/RL, „Amerikos balsas“ bei kai kurios kitos, gaunančios finansavimą iš užsienio.
Jos privalo skelbti savo internetiniuose puslapiuose, kad yra „užsienio agentai“, o to neskelbiant taikomos didžiulės baudos.
Nauja tai, jog ir atskiri asmenys gali būti pripažinti „užsienio agentais“ bei būti priversti mokėti milijonines baudas. Be to, pilietis prilyginamas juridinei organizacijai, o tai yra visiškas teisinis nesusipratimas. Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog Rusijos RT yra JAV paskelbta „užsienio agentu“, bet yra skirtumas tarp to, kas JAV laikoma „užsienio agentu“ ir kas Rusijoje.
Trečias dabartinės Rusijos bruožas – represijos prieš Jehovos liudytojus. Tokių Rusijoje, remiantis kai kuriais skaičiavimais, yra apie 170 tūkstančių. Nesileidžiant į teologines tikėjimo sritis, reikia paminėti, jog Jehovos liudytojai yra prieš tarnybą kariuomenėje.
Tai, matyt, labiausiai nepatiko ir Hitleriui, kuris negailestingai siuntė juos į konclagerius, nepriimtina tai ir dabartinei Putino valdžiai. Rusijoje Jehovos liudytojai Dūmos sprendimu uždrausti 2017 metais. Tačiau 2018 metais V. Putinas pareiškė „nesuprantąs“, kodėl juos reikėtų persekioti. Tai buvo suprasta, kaip ženklas represijoms. Kratų skaičius išaugo iki 700, realiomis kalėjimo bausmėmis nubausta vienuolika asmenų. Nuosprendžiai siekia nuo dviejų su puse iki šešerių metų.
Lietuvoje būti Jehovos liudytoju nėra nusikaltimas. Jehovos liudytojai daugiausia baudžiami islamiškose bei komunistinėse valstybėse. Jie uždrausti Šiaurės Korėjoje, Kinijoje, Turkmėnijoje, Irane, Irake, Eritrėjoje. Rusija pagal įkalintųjų skaičių antra pasaulyje.
Ją lenkia tik Eritrėja. Sunku kalbėti apie tikėjimo laisvę šalyje, kur iš esmės taiki organizacija paskelbta ekstremistine. Tačiau Pravoslavų bažnyčios įtaka vis didėja.
Galima vardinti ir kitus Kremliaus žingsnius, sakykim visą šalį apėmusią kovą prieš Aleksejaus Navalno „Antikorupcinį fondą“, bet tada šis straipsnis neturės pabaigos.
Apskritai Putino Rusijoje bet ką galima paskelbti ekstremistu. Tai neprideda saugumo jausmo šalyje, kur net baudžiama už nepagarbą valdžiai, išreikštą kad ir internete – interpretacija, kas yra „nepagarba“ yra labai plati.
Paskutinis atvejis tiesiog kuriozinis. Televizijos kanalas „Dožd“ paskelbė, jog Maskvos metro tualetuose įrengtos stebėjimo kameros.
Maskvos metro spaudos tarnyba pripažino, jog tokios kameros yra, bet įjungiamos tik piliečiui išėjus iš tualeto. Esą tikrinama, ar jis nepaliko kokių pavojingų daiktų. Visa kita interpretacijų reikalas.
