Gudriai mes juos, a, pone Monkevičiau? Mokytojų ir dėstytojų didesnių algų svajonės permestos būsimai Vyriausybei. Drauge su mokytojo profesijos neprestižu.
Bet juk buvo toks parlamentinių partijų, tarp jų ir valstiečių, parašais dar 2004-aisiais patvirtintas memorandumas, pagal kurį lėšos aukštajam mokslui kasmet turėjo būti didinamos po 0,5 procento? Regis, ir Monkevičius anuomet sėdėjo toje pačioje kėdėje?
Głupstwo, panie. Kas tokius senus dalykus prisimins, kai šitiek per vieną valstiečių valdymo dieną nutinka?
Tuščios daraktorių mokyklos išsaugotos. Kaip ir artimų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai edukacijos vertelgų lesyklos. Švietimo ir mokslo komiteto Pirminyko sūnui valdiškų pinigų parūpinta.
Seimo Antikorupcijos komisijos vicepirmininkas prisidūrė prie algos išnuomodamas butą Vilniuje ir ketveriems nuožmaus karo su korupcija metams persikeldamas į nemokamą Seimo viešbutį. Vienintelis dalykas, kuris kitąmet nebrangs, yra Seimo viešbutis.
Ne iš blogos valios. Čia panašiai kaip su milijardu – milijonui. Seimo viešbučio kainą gali net šimtu procentų didinti, vis tiek išeis nulis. Prakeikta matematika: 0x100 = 0.
Jei kas ir galėtų tą taisyklę pakeisti, tai tik Širinskienė. Bet, kaip sako Kultūros komiteto Pirminykas, „kai po 30 nepriklausomybės metų grįžtame prie tokių klausimų, susidaro vaizdas, kad neturime kitų temų.“
Būtent. Gyvenimas, ačiū valstiečių partijai ir nieko nežinančiai Vyriausybei, gerėja. Vaiko pinigai suaugusiems didėja. Pašto modernizacija užbaninta. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos paštų pastatų nereikia nei Lietuvos paštui, nei savivaldybėms, valstybei, bet jie vis tiek nebus parduoti.
Ką išmokome iš okupantų valdymo – to per tris kartas nepamiršim: leisti bendrą gerą per kaminą ir kad man dideliais kiekiais.
Narkevičius liko. Nebuvo kaip atleisti. Nieko nežinantis ir už nieką neatsakantis premjeras nerado teisinių argumentų. O kitiems, tarp jų ir minties galiūnui Kamblevičiui, tam pačiam, kuris nuo rudens vadovauja Lietuvos gerovei, problema yra, kad Prezidentas dar neapibrėžė, kas yra moralė.
Kažkaip taip keistai nutiko, kad visiems į Seimą išrenkamiems kamblevičiams, kaminskams ir skverneliams mamos lyg susitarusios pamiršo pasakyti, kaip elgtis yra gražu, o kaip – ne. Matyt, per tuos darbus.
Politikos dienotvarkę Seime toliau diktuoja Tomaševskis ir Jedinskis. Neskaitant Širinskienės, žinoma. Širinskienė – šventė, kuri visada su tavimi.
Tiesa, bebro Bernatonio nepavyko rokiruoti iš Seimo tiesiai į Konstitucinį teismą. Kirkilo – į Seimo pirmininkus. Bet Seimo teologė nemiega dar vis. Visu svoriu užgulė Konstituciją ir tik per naktį išspaudė syvą, kad Seimo pirmininkui nebūtina apsauga. Be galo svarbus šaliai įstatymas graužiasi kelią.
Dar yra negerai, kad liberalus Vilnius nori demontuoti paminklą Cvirkai. Kultūros komiteto Pirminykas tarė svarų žodį, kad Cvirka jam pirmiausia siejasi su kultūra. Apie Cvirkos kolaboravimą su okupantais beveik niekas nieko nežino, sako Pirminykas ir pamoko, kad liberalus Vilnius „visais atžvilgiais pralaimi ūkiškam ir patriotiškam Kaunui“.
Bet ne tik kerštas valduo juos. Alkoholio ministro sekretorė surengė gražų striptizo pasirodymą. Advento proga turbūt. Po erotinio ministro sekretorės benefiso ministerijoje nedelsiant pradėti pokyčiai. Ministras susikeitė sekretorėmis su viceministrais. Šv. Aurelijaus lenciūgėlis erotiškai pratęsė Tomaševskio vystomą aktyvų ir pasyvų temą.
Darni alkoholio ministro aplinka. Bandė savo patarėju paskirti buvusį Klaipėdos estėtėšniką, kuris per naktį kazino pralošė 300 000 eurų. Buvo miela fotosesija su Minedu. Dabar sekretorė pamalonino. Kažką vartoti žmogui reikia.
Valstiečių politikos taisyklė, kurią turim ant kaktos užsirašyt. Viskas, ką daro jie (tiesia sau asfaltą, nemoka už pietus, viešbučius etc.), yra gerai. Viskas, ką daro prie bado saito pririšti gydytojai, mokytojai, profesoriai ar kokie ugniagesiai, yra priešų, bet iš esmės tik Landsbergių ir kartais kokio R.Masiulio sąmokslas.
Bet Švedijoje ministrė atsistatydino tik todėl, kad parduotuvėje netyčia už šokoladuką sumokėjo tarnybine banko kortele? Ta keistuolė nelaukė nei kol jos premjeras ras teisinių argumentų, nei kad koks Riksdago Kamblevičsenas paprašys švedų karaliaus išaiškinimo, kas yra moralė.
Narkevičius, Kamblevičius ir Skvernelis švedų ministrės niekada nesupras.
Kaip galima pasitikėti valstybe, kurios finansų ministras, reaguodamas į trečią per pastaruosius 200 metų Vilniaus universiteto uždarymą, atsainiai numoja ranka, atšaudamas, kad, ai, čia mus nori įtraukti į universiteto rektoriaus rinkimų debatus.
O kas įtraukė mokslų daktarus į jungą, kuriame jie turi per mėnesį dirbti už maždaug tokią sumą, kurią Seimo narys gauna vien tik „kanceliarinėms išlaidoms“? Ar finansų ministras neturėtų pripažinti fakto, kad toks valstybės elgesys su dėstytojais (gydytojais, slaugytojais, ugniagesiais) yra žiaurus išnaudojimas, kurio net įžūliausi kapitalistai seniai netoleruoja?
Kaip galima pasitikėti valstybe, kuri už didinamus mokesčius, spjaudama į asfalto laukiančius kitus gyventojus, be eilės asfaltuoja Ministro Pirmininko kelią į namus, o, lyg to dar būtų maža, premjeras įžūliai apsimeta, kad jis nieko apie asfaltuojamą savo kelią nežinojo?
Maždaug taip klausė konservatorių lyderis Landsbergis. Bet daugumai tų, kurie už parazitų, fanatikų ir mišugenų valdžioje reikalą savo galvą gatavi guldyti, šie kaktą skeliantys žodžiai nepriimtini, nes tai pasakė Landsbergis.
Tiesa nepriklauso nuo to, kas ją įvardija. Bet jei yra manančių kitaip, kitaip ir paklauskim.
Kaip reikės ginti šią valstybę nuo prie Lietuvos sienų po Baltarusijos inkorporavimo dar labiau priartėjusios Rusijos, jei kraštą valdo Rusijai ditirambus giedantys Tomaševskis ir Jedinskis, su Rusijos emisarais apie paramą čiauškanti Rozova, o moralės normas nustatinėja Kamblevičius ir Narkevičius?
Kaip reikės ginti valstybę, kurios Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė užsiima tik įstatymo projektais, kurių prireikia vienam piliečiui – nešvarios rusiškos salietros ir rusiškų kombainų importuotojui, 35 000 ha savininkui, kai įstatymo leidžiamas dydis – tik 500 ha? Tam pačiam, kuris spjauna į viešąją nuomonę ir leidžia sau jau dvejus metus lygiai neatsakyti į 24 Jakilaičio klausimus apie nešvarios rusiškos salietros importo įtaką Lietuvos politikai.
Seimo daugumos parazitai, fanatikai ir mišugenai dirba ne šeimoms, turinčioms vaikų. Ir ne gerovės valstybei. Jie dirba sau. Savo kišenei ir asfaltui. Kuris už mūsų pinigus tiesiamas ir per Karbauskio bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Ąžuolo laukus.
Kas paėmė 40 mln. eurų europinių pinigų, skirtų kaimo turizmui? Per 191 tūkst. eurų gavo „Biovelos“ vadovo Kantausko sodyba. Paramos gavo UAB „Viada“ vadovas Karlavičius. Du Šiaulių verslininkai Nacickai – po beveik 200 tūkst. eurų. Dar gavo Pagėgių politikas K.Komskis, Širvintų Astikas ir t.t. ir panš.
Kaip atskleidė LRT žurnalistų tyrimas, daugumos tų ponų namukai „kaimo sodybų“ funkcijų nevykdo. Popigiai pasistatė namą sau. O juk tai ES lėšos, skirtios kaimo plėtrai. Tiems patiems ūkininkams, kurie už karbauskių reikalą savo traktoriais ką tik marširavo miestų gatvėmis.
Karbauskiams ir ąžuolams – viršūnėlės. Jums – šaknelės: dėl jų nesibaigiančių maklių su mokesčiais jau po kelių savaičių jums pabrangsianti elektra, dyzelinas, benzinas, būsto paskolos, o paskui juos – ir visi maisto produktai, paslaugos, drabužiai, automobiliai.
Ir ištirps nė nepastebėti trys prezidentinės gerovės valstybės eurai drauge su Seimo bebrų vaiko pinigais.