Mano pirma reakcija į profesoriaus atvirą laišką valdantiesiems buvo tokia pat, kaip visų kitų: matyt į valdžią susiruošė. Reakcija normali. Taip jaudintis dėl politikos yra tiesiog kvaila ir nesveika žmogaus organizmui, nebent rūpėtų joje dalyvauti. Juk šiuo metu dirvą rinkimams ruošia ne vienas pamirštas pranašas, nuskriaustas šventasis arba tiesiog dar nežinomas ateities gelbėtojas.

Galbūt profesorius nori prisijungti prie gausaus būrio kandidatų, pasakojančių mums apie tai, kaip dabar yra blogai ir kaip turėtų būti, t. y. kaip bus, kai ateis jie. Šio čempionato turnyrinės lentelės viršuje, mano nuomone, dabar įsitaisė Viktoras.

Viktoras jau mums papasakojo apie debilus ir debilizmą. Profesorius gi nuėjo dar toliau. Jis beveik visus apšaukė parazitais. Aš maždaug žinau, kas yra debilas. Bet kas yra parazitas – nežinojau (matyt, trūksta išsilavinimo). Tad teko pasitikrinti.

Vikipedijoje parašyta: „Parazitizmas – dviejų rūšių organizmų antagonistinė sugyvenimo forma, kai vienas organizmas (parazitas) gyvena ir minta ant kito ar kitame organizme („šeimininke“) ir sukelia jo funkcijų susilpnėjimą ar žūtį.“ Antagonizmas, beje, reiškia priešiškumą.

Šitą aš irgi pasitikrinau, nes nežinojau. Dabar jau žinome visi, kas yra parazitizmas ir antagonizmas. Skaitymas – naudingas užsiėmimas.
Mano pirma reakcija į profesoriaus atvirą laišką valdantiesiems buvo tokia pat, kaip visų kitų: matyt į valdžią susiruošė. Reakcija normali. Taip jaudintis dėl politikos yra tiesiog kvaila ir nesveika žmogaus organizmui, nebent rūpėtų joje dalyvauti.
Tomas Sinickis

Žodžiu, kaip suprantu, profesorius norėjo pasakyti, kad Lietuvoje susiformavo tokia sugyvenimo forma, kur šeimininką (Lietuvą) ėda parazitai (valdžia). Štai toks įdomus parazitizmas susiformavo, anot profesoriaus.

Išstudijavęs iki tol nežinomų žodžių reikšmes, galvojau apie parazitizmą visą naktį. Negalėjau užmigt.

Vis man, kaip sakė mano dėdė, „galai nesueidavo“. Nes, suprantat, jei kiekvienas pilietis yra Lietuvos organizmo ląstelė, tuomet minėti parazitai (išvardinsiu dar kartą, kad žinotumėt, jei neskaitėt: Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Saulius Skvernelis; dar Narkevičius, Tomaševskis, Kirkilas ir Bernatonis buvo paminėti, bet nesupratau, ar jie irgi parazitai ar labiau bebrai ar pan.) yra irgi organizmo ląstelės.

Todėl išeina, kad ląstelės valgo organizmą? Nelogiška. Tai nėra parazitizmas. Vis dėlto Karbauskis, Širinskienė ir Skvernelis nėra invaziniai virusai. Jie yra organizmo ląstelės. Todėl man visa tai, ką aprašė profesorius, labiau primena vėžį.

Štai kas nutinka, kai lendi ne į savo daržą. Janeliūnas yra politikos mokslų (kad ir kas tai bebūtų) profesorius, o kalba apie biologiją, mediciną. Nenuostabu, kad diagnozė neteisinga. Visa Lietuva galvoja, kad ją užpuolė parazitai, tikriausiai kažkoks virusas, gal politinis gripas. Pasirodo, kad vis dėlto vėžys.

Gydyti virusą ir vėžį – skirtingi užsiėmimai. Gal čia ir slypi mūsų politologų klaida. Gal jie nuolat galvoja, kad puola virusas. Mutuoja kiekvieną kadenciją. Skiepų, kaip visada, trūksta. Tai ką darom? Tą patį, ką darom užpuolus gripui: daug skysčių ir miegot. Išgulim, pasveikstam, sušlampam kojas ir vėl tas pats. Bet pasirodo, kad ne virusas. Pasirodo, vėžys.
Mūsų DNR nėra geriausias. Kad organizmas paveldėjo vėžį – net nereikia aiškinti. Serga Lietuva. Ir serga sunkiai. Ne virusai čia, ne parazitai, čia DNR toks.
Tomas Sinickis

Vikipedijoje apie vėžį parašyta: „Vėžio priežastis yra dėl paveldimų ir išorės veiksnių susikaupę genetinės medžiagos (DNR) pakitimai arba/ir epimutacijos – išorinės chromatino modifikacijos.“

Čia reikia stabtelėti ir suprasti, ką mes išvis galime padaryti. Mūsų DNR nėra geriausias. Kad organizmas paveldėjo vėžį – net nereikia aiškinti. Serga Lietuva. Ir serga sunkiai. Ne virusai čia, ne parazitai, čia DNR toks.

Nepaisant to, kad žinome savo ligos istoriją, toliau rūkome ir geriame. Nepaisant to, kad jau matome, kad sergame, toliau nevengiame streso ir putojamės progai pasitaikius. Nepaisant to, kad žinome, kad reikia vartoti daugiau žalių daržovių ir kuo mažiau apdirbtos mėsos, ėdam bet ką, prasčiau nei gyvuliai ne ekologiškuose ūkiuose.

Ar pasaulyje yra chemoterapija, kuri išraus Lietuvos plaukus, bet išgelbės organizmą? Ar pagaliau išmoksime pakeisti savo DNR? Gali būti, kad nei aš, nei Janeliūnas jau nesulauksime. Ką daryti?

2007 metais pasirodė filmas pavadinimu „Prieš pakratant kojas“. Angliškai jis, žinoma, vadinasi geriau: „The Bucket List“. Tiesioginis vertimas būtų „Kibiro sąrašas“, tikslesnis – „Priešmirtinis sąrašas“. Jame du senyvo amžiaus vyrai, abu – kaip Lietuva – sergantys vėžiu, nusprendžia sudaryti sąrašą įvairių patirčių, kurias norėtų patirti prieš pakratant kojas. Filmas surinko apie 175 milijonų dolerių pajamų.

Turint galvoje, kad mūsų stadija sunki, patariu ir mums nusipirkti po kibirėlį ir pradėti į jį mesti popieriukus su dar nepatirtų dalykų aprašymais. Pripildžius, pradėkime vykdyti. Ne parazitas čia užpuolė. Vėžys mums, brangieji. Skubėkime gyventi.