Savaitės naujienų apžvalgoje aptarsime Neringos Venckienės paleidimą į laisvę, Egidijaus Dragūno elgesį, susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus skandalus bei norą sumažinti kartelę partijoms Seimo rinkimuose nuo 5 iki 3 procentų.

Fondų funkcionavimas

Kaip funkcionuoja fondai? Visi steigėjai yra jo dalininkai, tada dalininkai turi parengti įstatus ir sušaukti steigiamąjį susirinkimą, kuris nusprendžia, kas fondą valdys. Fondai turi gan griežtus ribojimus.

Deja, negalima įkurti labdaringos organizacijos truputį padėti Afrikos vaikams iki antradienio pietų pertraukos, o tai, kas liko, paskirstyti fondo įkūrėjams ir valdytojams už sunkų labdaringą darbą ir sudegintas kalorijas.

Arba apvažiuoti miestą, surasti liūdnų beglobių kačiukų, „pasifotkinti“ su jais, surinkti 50 tūkstančių eurų paramos, 20 laikų feisbuke, pasirūpinti katukais už kelis šimtus, o už likusius nusipirkti „Teslą“.

Negalima. Teoriškai.

Tokios įstaigos taip pat negali savo administravimui skirti daugiau nei 20 procentų per metus surinktos paramos, ir daugiau kaip 10 procentų gerosios naujienos skleidimui apie tai, kaip padarė pasaulį geresniu. Daug tai ar mažai – čia jau kitas klausimas.

Fondai gali užsiiminėti komercine veikla, bet tik tokia, kuri neprieštarauja jų tikslams. Pavyzdžiui, jei fondo tikslas – ginti mušamus vaikus, tai toks fondas neturėtų pardavinėti diržų. Jei fondo tikslas padėti badaujantiems Afrikos vaikams, tai jis neturėtų organizuoti turistinių safarių „influenceriams“.

Fondai turi ir tokį „Catch22“. Negali turėti daug darbuotojų, nes atrodys, jog švaistai pinigus, bet jeigu dirbs tik vienas, atrodys, kad esi aferistas. Tokią pat problemą turi Puteikis. Kai eina į rinkimus su chebra, tai net pats supranta, kad švaisto pinigus. Kai eina vienas, bet chebra supranta, kad aferistas.

Didžiausias paramos fondas Lietuvoje yra „Maisto bankas“ su 59 darbuotojais. Bendra pernai „Maisto banko“ gauto finansavimo ir maisto vertė sudarė beveik 14 milijonų eurų. Iš tiesų, įspūdinga suma, puikaus „Maisto banko“ darbo rezultatas ir niekas nekelia klausimo, o gal tie 59 žmonės tą maistą patys suvalgo. Spoiler Alert: Nesuvalgo.

Kita aklavietė – atlyginimai. Jeigu vadovas uždirbs daug, sakysim: aha, lobsta iš žmonių aukų. Bet jeigu tai aukšto lygio „profas“, kuris sugeba pritraukti pinigų? O jeigu uždirba mažai, tai matyt, kažką slepia ir vagia.
Fondai turi ir tokį „Catch22“. Negali turėti daug darbuotojų, nes atrodys, jog švaistai pinigus, bet jeigu dirbs tik vienas, atrodys, kad esi aferistas. Tokią pat problemą turi Puteikis.

Vienas geriausių algų šiame sektoriuje moka Kėdainių koncerno „Vikonda“ fondas „Viltis“. Arba kaip teisingai reikėtų tarti [rusišku akcentu] „Vilcis“. Vidutinė alga daugiau nei 1800 eurų. Tai jei norit ir užsidirbti, ir pasaulį padaryti geresniu, ir „Vikondos“ konservų gauti – tiesiu taikymu ten.

Bet jei rimtai, žmonės dirbantys labdaros ir paramos fonduose dažniausiai visas savo jėgas ir širdį įdeda tikrai ne dėl pinigų. Taip, atlyginimai siekiantys 4–5 šimtus per mėnesį nėra tai, dėl ko jie gyvuoja. Jie kuriami, išlaikomi ir auginami tik atsidavusių šios srities entuziastų ir idealistų, besiaukojančių dėl fondų tikslų. Kai girdite nuvalkiotą posakį, kad geras žmogus – ne profesija, žinokit, kad profesija. Jeigu dirbi labdaros ir paramos fonde.

Nešvarūs fondai

Tačiau ne visi labdaros fondai yra balti, pūkuoti ir verti jūsų pinigų. Per keliolika metų aferų čia nestinga ir ne vienas fondas susigundė arba kampą nukirsti ar truputį „pamakliavoti“.

Truputį „pamakliavoti“ netinka kalbant apie lietuviško verslo milžinus. Viena didžiausių aferų, prasuktų per labdaros fondus veda į žymiąją „Vilniaus prekybą“, kurios strategai, tikrai galvoti vyrai, prieš 17 metų per neįgaliųjų draugiją „Spindulys“ susigrąžino maždaug 20 milijonų eurų pridėtinės vertės mokesčio. Net daina apie tai yra: „Tu nebijok, aš spindulys auksinis šiltas.“ Čia svarbiausias žodis „auksinis“.

Schemutė buvo paprasta – „Maximos“ parduotuvės ir kitas nekilnojamasis turtas už 200 milijonų eurų buvo nupirktas iš UAB, kuris priklausė neįgaliųjų draugijai. Ir dėl įstatymų spragos VP grupė gavo teisę pasinaudoję neįgaliaisiais nemokėti PVM, ką vyrukai ir sėkmingai padarė. Retas atvejis, kada negalia suteikia tiek galios.

Po 13 metų pats „pačiausias“ vpmarketas Nerijus Numavičius atsiprašė už tokią aferutę. Spindulys išnyko, vietoje jo atsirado labdaros fondas „Vilties spindulys“, kurį trumpai valdė VPukų antrosios pusės, o prieš dvejus metus fondas dar kartą transformavosi į „Vilniaus prekybos“ paramos fondą „Dabar“. Fonde yra 13 milijonų eurų, dirba vienas žmogus, interneto puslapis rašo coming soon, ataskaitos neprieinamos. Atrodo kaip akvariumas, kuris lyg ir gražus, bet jei neprižiūri, tai auksinė žuvelė jau pilvu į viršų.

Bet kai „Laisvės TV“ paskambino naujam fondo vadovui, jis atidarė senesnę versiją, kad galėtume pažiūrėti, kas vyksta, tai fondas remia švietimo programas: „Renkuosi mokyti“, Nacionalinį diktantą. Gal dabar ir spindulys normalesnis yra.

Garbingos vietos šiame abejotiname tope nusipelno ir gero mūsų laidos draugo – Egidijaus Dragūno – vardo labdaros fondas, kuris, regis, buvo valdomas panašiu principu, kaip ir Egidijus kalbėjo laidoje.

Fondo būstinė Zarasų rajone Daubariškių kaime. Surašymo duomenimis, Daubariškėse gyveno vienas žmogus, akivaizdžiai, fondo steigėjas. Individualus žmogus, individualiam kaime, pagal individualią veiklą dirbo.

Selas žadėjo, kad pajamos už plokšteles keliaus į fondą ir iš ten vaikams, viskas vaikams. Negali sakyti, kad fondas neveikė – pirmaisiais metais vaikų ligoninei buvo nupirkta aparatūros už 30 tūkstančių eurų.

O po to, kaip įprasta Selui, viskas pasisuko kitaip. Jau po kelerių metų Selo koncertus organizavęs vilnietis padavė fondą į teismą, esą suklastojus dokumentus jam priklausantys 100 000 nukeliavo į fondą. Selo atstovai davė nuostabų argumentus, kad tas bičas koncertų metų sėdėjo kalėjime Vokietijoje ir nelabai ką prie koncų prisidėjo. Kaip dainavo Egis, parašyk man laišką iš kalėjimo Vokietijoje.

Teismas priteisė 25 000, nes matyt, tikrai prisidėjo keturis kartus mažiau. Po to dar fondas visiškai susipainiojo mokesčiuose ir šiemet jam pradėta bankroto byla dėl mokesčių nemokėjimo. Fondas galėjo vadintis kaip Selo daina „Neduok man jokio šanso“.

Pranešimai apie bylą buvo išsiųsta į Daubariškių kaimą, bet grįžo neįteiktas. Ta prasme, tame kaime gyvena VIENAS žmogus. Kaip galima buvo jo nerast? Ikiteisminį tyrimą dėl apgaulingos apskaitos pradėjo ir Vilniaus prokuratūra. Aš žiūriu į tave, pasauli, pro atvirus langus su grotom.

Į didelį skandalą šiemet įsivėlė ir didelis labdaros fondas „Algojimas“. Paaiškinsiu – „Algojimas“ tai nėra algų susirinkimas iš labdarių. Nors šiuo atveju biškį yra. Fondų machinacijas atskleidė ir kolegų iš LRT atliktas tyrimas dėl labdaros fondo „Algojimas“ veiklos. Buvę darbuotojai viešai pasakojo apie manipuliacijas, fiktyvius projektus, neskaidrią apskaitą, nežinia kur dingstančius pinigus.

Fondo vadovė Aušra Stančikienė visa tai vadino pramanais ir skundėsi, kad po LRT tyrimo iš fondo pasitraukė pagrindinis rėmėjas. „Nesame Dievo karvytės ir darome klaidų“, – sakė ji. Pirmą kartą girdžiu, kad Dievo karvytės nedaro klaidų, bet su „Algojimu“ turbūt ateityje reikėtų atsargiau.

Atskira skandalų tema – politikų vardų labdaros fondai. Kai verslui buvo uždrausta remti politines partijas, gudruoliukai greitai atrado landą – įkuri fondą, verslas meta babkes, tu jas naudoji savireklamai, profit. Ir kas geriausia – jokios atskaitomybės. Ir važiuojam: Kęsto Komskio vardo fondas rengė ekskursijas į Seimą savo apygardos vaikučiams, vaišino tikinčiuosius vynu, organizavo atlaidų koncertus. Kaip paskui pamatėm, rinkėjai neatleido.

„Tvarkietės“ Ručienės vardo fondas kvietė į šokius tiems, kam per 30. VRK, beje, pripažino tai rinkėjų papirkinėjimu. Nes visi žino: jei tau virš trisdešimt, ir su tavimi kažkas šoka, tai ne todėl, kad patinki, o tik todėl, kad kažko iš tavęs nori.
Iki šiol neaišku, kam „MG Baltic“ kūrė fondą, kai kem štukų laisvai telpa į trejų devynerių dėžutę.

Tarp įdomesnių fondų dar buvo „tvarkiečio“ – pastebit tendenciją – Remigijaus Ačo Šiluvos piligrimų kryžių kelio paramos fondas. Skamba kaip būdas išsimušti žvyrkelio asfaltavimą. Ne dėl to, kas piligrimų kelias, o todėl, kad yra Ačo pavardė. Dar buvo Algirdo Butkevičiaus paramos fondas, kurį tvarkė Vilkaviškio meras Neiberka, kol Butkevičius fondą uždarė, pasakęs nebėr ką.

Atskira istorija yra Pakso fondai. Jis turėjo Visuomenės pažangos fondą, uždarė, tapęs prezidentu atidarė naują fondą, kai buvo išpirdolintas fondo likvidavimu turėjo užsiimti vienas iš trijų „Laisvės TV“ katukųArijus Katauskas. O prieš kelerius metus fondas atgimė jau kaip Prezidento Rolando Pakso labdaros fondas, kuriam vadovauja dukra Inga Stumbrienė. Matyt, rūpinasi tėčio atminimo įamžinimu.

Bet, žinoma, žymiausias yra į „MG Baltic“ bylą įsipainiojusio eksliberalo Gintaro Steponavičiaus paramos fondas. Kurdamas fondą politikas pristatė, kad jis bus skirtas skaidresnei Lietuvai kurti. Prokurorai mano, kad su tuo skaidrumu lazda buvo šiek tiek perlenkta. Skaidrinant Lietuvą „MG Baltic“ ir jos įmonės į fondą pervedė apie 40 tūkstančių eurų, kurie, prokurorų nuomone, buvo skirti Liberalų sąjūdžio skoloms dengti ir Steponavičiaus veiklai viešinti. Aišku, ne tai veiklai, kur jis bandė su Milda Bartašiūnaite… Bet iki šiol neaišku, kam „MG Baltic“ kūrė fondą, kai kem štukų laisvai telpa į trejų devynerių dėžutę.