Pareiškę rūpestį ir meilę demokratijai, per trys pastaruosius metus nebesuskaičiuosi, kiek buvo valdančiųjų išpuolių prieš demokratijos principus, žiniasklaidą, prieš teisę žinoti. Daug fantazijos nereikia, kad įsivaizduotum kaip atrodys Seimas ir Lietuva atvėrus kelią bet kam patekti į Seimą. Tie trys procentai reiškia, kad prie šiandien Seime esančių septynių partijų ir mišrios frakcijos prisidės dar keletą violetinių ir tiek pat visokiausių nacionalpatriotų partijų bei judėjimų.
Kai žinai, kad 49 procentai Lietuvos gyventojų nepasitiki demokratija ir jos kokybe (Baltijos tyrimai, 2019), siūlymas gerokai palengvinti bet kam kelią į Seimą tampa grėsme valstybei. Virsime Europos Sąjungos parijais, nes valdžią į rankas gaus žmonės, kuriems „dvasinė Rusija“, anot A. Širinskienės ir R. Baškienės, daug artimesnė nei Vakarų Europa.
Ir jie visi jau aiškina ir aiškins lengvatikiams, esą jie yra tikri kairieji kovotojai už gerovės valstybę ir prieš korupciją. Pastarajai, deja, galo nesimato. Atvirkščiai, korupcija remiama aukščiausiame lygyje. Priešpaskutinis išsišokimas – susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. Tipiškas sovietinio nomenklatūrininko pavyzdys. Jo dukra, anot Seimo nario Bronio Matelio, gyvena Seimo viešbutyje nemokėdama nuomos. O ką apie jo kelionę į Jungtinius Arabų Emyratus sako R. Karbauskis ir S. Skvernelis? „Vsio zakonno.“ Žmonės į tokį įžūlumą reaguoja, todėl LVŽS reitingai krinta jau ne dienom, o valandom.
Paskutinis šiaudas – demagogija apie demokratijos svarbą taip, kad ir arkliui aišku, kad norima bet kokia kaina vėl patekti į Seimą. Kaip? Nuleidžiant kartelę patekimui į Seimą nuo penkių iki trijų procentų. Kodėl ne dviejų? Kodėl išvis nepanaikinti kartelės?
R. Karbauskis puikiai suvokia, kad ne jis vienas gali nepatekti į Seimą per 2020 metų rinkimus. Nepateks ir LSDDP, ir E. Gentvilo liberalai, ir TT, ir mišrios frakcijos veikėjai, todėl R. Karbauskio, ar tiksliau N. Puteikio projektas visiems skamba lyg mana iš, ne, ne dangaus, bet iš populizmo ir politinių lavonų šiukšlyno.
Analogiška diskusija vyko dėl referendumo kartelės sumažinimo nuo trijų šimtų tūkstančių iki dviejų šimtų tūkstančių. Jeigu būtų sutarta dėl mažinimo, visokie paraštiniai būtų pavertę Lietuva chaoso valstybe. Kai prezidentas Gitanas Nausėda, norėdamas visiems įtikti jau taip pat prakalbo apie karteles nuleidimą iki keturių procentų, tai jis pučia į tą pačią chaoso ir LVŽS dūdą. Juk matome laisvą Seimo kritimą į bedugnę.
Kyla įtarimas, kad vienintelis akstinas einantiems į politiką yra motinos meilės ir aplinkos dėmesio trūkumas. Jau nekalbant apie negebėjimą pakilti virš asmeninių interesų. Nenuostabu, kad politiniu elitu tampa žmonės, kurių aukštasis išsilavinimas nuo durnumo, nesąžiningumo neapsaugo. Todėl lengvatinės sąlygos visokiems minutę prieš rinkimus susibūrusiems judėjimams nei kiek neprisidėjo ir neprisidės prie vertybinės politikos atgaivinimo. Kaip tokią atgaivinsi, kai vertybių tarp daugelio pretendentų nesurasi nei su žiburiu, o Seimas taip ir lieka mažiausiai patikima vieta Lietuvoje?
Nuleidus kartelę iki trijų procentų, tuojau atsiras šansų demokratijos nekentėjams nesvarbu pavadinimų gauti į rankas valdžią. Visoje Europoje atgimsta ir įgauna pagreitį fašistiniai, autoritariniai judėjimai. Lietuva dar buvo išimtis, tačiau, po tokių pasiūlymų garantijų jokių nebelieka.
Šiame kontekste jau nebekeista, kad Seime vėl girdisi visokių bernatonių raginimai atsiverti Baltarusijai, lyg tokiam atsivėrimui eilinį kartą nebūtų lemta žlugti. Ir jau nieko nenustebins, kai bus pradėta platinti pavojingai kvaila idėja apie bet kokioms negandoms atsispiriančią Lietuvą su autonomine kariuomene be NATO.
Kai nebelieka šansų patekti į Seimą, politiniai lavonai griebiasi nuvalkioto būdo – priešų paieškos. Tai kas šiandiena yra priešai? Pasirodo, vidurinė klasė prieš „tyliąją Lietuvą“. Kas ta „tylioji Lietuva“? Tai visi, kuriems „partijos už gerovės Lietuvą“ nesugebėjo pateikti gerovės valstybės nei per pusę, nei per trisdešimt metų.
Įdomu, ar prezidentas G. Nausėda, sulaukęs sekančiame Seime dar vieną siuntą kepenių, širinskienių, karbauskių eventualiai koalicijoje su LSDP (tokia prezidento svajonė) įgyvendins savo einamosios prekės šūkį „gerovė visiems per pusę metų“? Jo žmona tuo tiki: „Šiandien, atsistojusi šalia savo vyro kalbu, nes tikiu jo ryžtu, energija ir veiklumo genu. Tai žmogus, kuris gali pakeisti pasaulį. Todėl šiandien aš viešai atiduodu jam savo balsą tam, kad jis galėtų įgalinti tyliąją Lietuvą. Tegu Tėvynė mums padeda.“
Ta tylioji Lietuva jau pradeda netylėti. Tai apgauti mokytojai, gydytojai, bibliotekininkai, – sąrašas ilgas. Paskelbti vos atkuntančią vidurinę klasę, bestiprėjantį tikrajį Lietuvos inteligentijos stuburą „tyliosios Lietuvos“ priešu yra tas pat, kas pritaikyti valstybinių egzaminų reikalavimus dvejetukininkams. Toks kalbėjimas yra pats tikriausias tautos kiršinimas. Taip, Vilnius nėra visa Lietuva, tik jos priešai nėra inteligentija, bet veik visose Lietuvos regionuose niekaip nepažabojama valdžios korupcija. Ne Vilniaus ir inteligentų bijo „tylioji Lietuva“, bet karaliukų savivaldybėse įsigalėjimo.
Kai patekimui į Seimą tereikės peržengti trijų procentų slenkstį, turėsime 141 garsiai nuo bačkos šaukianti ant visuomenės sprando ir iš visuomenės kišenės. Taip ateis galas demokratijai, dėl kurios krokodilo ašaras lieja dvasingos Rusijos Lietuvoje puoselėtojai. Kaip ten Algirdas Kaušpėdas dainavo? „Zombiai atrieda, atidunda“?