– Kaip apibūdintumėte NATO vaidmenį dabartinėje tarptautinėje sistemoje? Koks stiprus jis yra?

NATO yra sėkmingiausias gynybos aljansas istorijoje. 70 metų jis yra ir toliau bus euroatlantinio saugumo garantas. Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, pažeidusios tarptautinę teisę, NATO greitai prisitaikė prie besikeičiančios tarptautinės saugumo aplinkos: sustiprino pajėgas Rytuose, greitesnę karinę parengtį, naują vadovavimo struktūrą ir naujus kibernetinio saugumo metodus. Taip, pastaraisiais mėnesiais mes patyrėme išmėginimus, o saugumo politikos uždaviniai šiandien yra kitokie nei dar prieš dešimt metų. Tačiau mes visi kartu privalome užtikrinti NATO sanglaudą ir strategiškai plėtoti aljansą.

– Ar manote, kad Vokietija patiria NATO spaudimą įvykdyti 2 procentų pažadą? Kada Vokietija galėtų pasiekti tuos 2 procentus?

Vokietija laikosi savo įsipareigojimų NATO. Mes aiškiai pasisakome už gynybos išlaidų mažinimo tendencijos pakeitimą ir didesnį investavimą, ir mes laikomės žodžio. Vadovaudamiesi NATO kriterijais nuo 2014 m. padidinome gynybos išlaidas 45 procentais – nė vienas sąjungininkas Europos žemyne neišleidžia daugiau.

Mes laikomės savo pažadų ir įrodome tai Aljansui kiekvieną dieną: esame antroje vietoje pagal į Afganistaną siunčiamų karių skaičių, nuo 2017 metų siunčiame Vokietijos batalioną į Lietuvą, vykdydami NATO oro policijos misiją mūsų trijų partnerių – Baltijos šalių – oro erdvėje mūsų naikintuvai „Eurofighter“ skrenda tiek iš Estijos, tiek iš Lietuvos, 2019 metais vėl perėmėme vadovavimą NATO ypač greito reagavimo pajėgoms ir Ulme statome naują NATO būstinę. Visa tai yra labai konkretus indėlis stiprinant NATO. Vokietija galima pasikliauti.

– Jūs jau išreiškėte susirūpinimą dėl Emmanuelio Macrono pareiškimų (apie NATO ir smegenų mirtį). Kokius signalus, Jūsų nuomone, Macrono pareiškimai siunčia kitoms NATO šalims? Kokius signalus jie duoda Vokietijai?

– Jau 70 metų NATO užtikrina taiką ir saugumą Europoje. Akivaizdu, kad mūsų draugų amerikiečių indėlis čia – didžiulis. Kartu Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo pačios saugumą. Todėl tikslingai stiprinti Europos bendradarbiavimą saugumo politikos srityje buvo teisingas žingsnis. Ne tam, kad jis užimtų NATO vietą, o tam, kad sustiprintume europinį NATO ramstį, o kartu – ir visą NATO. Mūsų kaimynai Lenkijoje ir Baltijos šalyse gali pasikliauti tuo, kad jų saugumo poreikiai mums yra tokie pat svarbūs kaip ir mūsų pačių.

– Kaip Turkijos įsiveržimas į šiaurės rytų Siriją pakeitė (ar apskritai pakeitė?) dabartinę NATO nuotaiką ir būseną?

– Be abejo, situacija Sirijos šiaurėje – tai mus neraminanti ir nuolat mūsų darbotvarkėje esanti bei intensyviai gvildenama tema. Todėl teigiamai vertinu susitikimą su NATO šalių užsienio reikalų ministrais. Visada geriau kalbėti vieniems su kitais nei vieniems apie kitus. Nepaisant šiuo metu skirtingų mūsų ir Ankaros nuomonių, yra aišku, kad mes esame suinteresuoti, kad Turkija kaip pagrindinis partneris – taip pat ir NATO – nenutoltų nuo Europos.

– Jungtinių Valstijų Senatas netrukus gali pradėti taikyti sankcijas ir sustabdyti „Nord Stream 2“ projektą. Baltijos šalys, Lenkija, Ukraina reiškia susirūpinimą, kad tai – ne komercinis, o geopolitinis projektas. Kokia yra priežastis, kodėl tas susirūpinimas nebuvo / nėra išgirstas? Ar manote, kad iš Vokietijos pusės „Nord Stream 2“ projekte yra kelias atgal? Mes, Baltijos šalys, šį klausimą vertiname kaip saugumo ir geopolitinio stabilumo dalį, todėl mums svarbu išgirsti Jūsų nuomonę.

– Geostrateginiais ir saugumo politikos klausimais mes nuolat kalbamės su savo draugėmis Baltijos šalimis, o taip pat ir su savo partneriais Lenkijoje ir Ukrainoje. Mes niekada neleidome suabejoti tuo, kad šių šalių saugumas mums neginčijamas. Kalbant apie „Nord Stream 2“ projektą, mes labai rimtai vertiname mūsų partnerių reiškiamą susirūpinimą. Būtent todėl Federalinė Vyriausybė deda visas pastangas, kad greta „Nord Stream 2“ išliktų ir dujų tranzitas per Ukrainą.