Tvirtinant Vyriausybės programą, valdantieji švietimą išskyrė kaip prioritetinę sritį. Dėmesys švietimui atsispindėjo ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, kur švietimo, kultūros ir mokslo paslaugų kokybės bei efektyvumo didinimas išskirtas atskiru, antruoju, prioritetu.
Valstybės atkūrimo šimtmetį šventusios Lietuvos visuomenė, ekspertai ir profesionalai kaip vieną iš proveržio idėjų, iniciatyvos organizatorių teigimu, vesiančių šalį į priekį dar 100 metų, išrinko siekį iki 2025 m. mokytojo specialybę paversti prestižine.
Švietimo profesinės sąjungos su švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi susiderėjo dėl esminių sąlygų, kurios numato įvairių grandžių pedagogų atlyginimų augimą ir kitus svarbius dalykus.
Visi šie dalykai – Vyriausybės deklaruojamas dėmesys švietimo sričiai, visuomenės iškeltos idėjos Lietuvai realizavimas praktikoje ir su švietimo darbuotojais vykusių derybų rezultatai – kitų metų biudžete išnyko kaip dūmas. Prioritetine kadaise laikyta sritis šiai Vyriausybei tokia tiesiog nėra.
Ir nors 2020 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimai švietimui nežymiai didėja, bet asignavimų dalis skaičiuojant nuo BVP mažėja nuo 4,64 proc. iki 4,6 proc.
Mažėja ir santykinai biudžete švietimui skiriama dalis – 2019 m. asignavimai biudžetui sudarė 13 proc. viso valstybės pyrago, o nuo kitų metų švietimo dalis valstybės biudžete traukiasi iki 12,4 proc.
Biudžete nėra numatyta skirti papildomų lėšų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų bei neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti, neformalaus švietimo finansavimas kybo ant plauko, nes iki šiol nėra žinoma, ar tam bus galima panaudoti ES lėšas, švietimo profesinės sąjungos teigia, jog trūksta 62 mln. eurų, kad būtų vykdomi sutartyje su profesinėmis sąjungomis įtvirtinti pasižadėjimai.
Nenuostabu, jog tai sukėlė ir visuomenės reakcijas – profsąjungų teigimu, jei pažadai nebus ištesėti, mokytojai yra pasiruošę skelbti didelį streiką, o dalis dėstytojų šiuo metu vykdo akciją, pavadinimu „Dėstytoją pakeis mobilusis telefonas“, kurios metu 10 proc. paskaitos veda ne jie, o telefonas.
Rimtu signalu Vyriausybei turėjo tapti ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto sprendimas – tik vienam nariui balsavus už, kitiems susilaikius ir balsavus prieš – komitetas nepritarė dabartiniam biudžeto projektui.
Tačiau vienbalsiai pritarė pasiūlymams, kurių vertė siekia apie 150 mln. eurų.
Komitetas pritarė mokytojų darbo užmokesčio koeficientų didinimui, t. y. nuo kitų metų papildomai tam skirti 52 mln. eurų, taip pat numatyti papildomus 16,8 mln. eurų mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokesčiui didinti, 8 mln. eurų – aukštųjų mokyklų neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui kelti, 10,3 mln. eurų – švietimo pagalbos specialistų darbo užmokesčiui didinti, švietimo įstaigų vadovų atlyginimų augimui – dar 8,61 mln. eurų sumą.
Komitetas taip pat nusprendė valstybės biudžete numatyti 12 mln. eurų sumą neformaliam vaikų švietimui, 2,5 mln. eurų skirti Kultūros paso priemonei įgyvendinti, 6 mln. eurų – nemokamam aukštajam mokslui bakalauro studijose įgyvendinti, 2,65 mln. eurų – aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkai įgyvendinti.
Taip pat pritarta papildomai 10 mln. eurų sumą skirti Lietuvos mokslo tarybai. Suma būtų naudojama mokslo programoms finansuoti. Papildomi 3,2 mln. eurų numatyti savivaldybių ir valstybinių mokyklų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, skaičiui optimizuoti.
Dar papildomais 3,472 mln. eurų nuspręsta padidinti savivaldybėms skiriamą dotaciją, skirtą ugdymo reikmėms finansuoti. 6 mln. eurų numatyti mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų atotrūkiui nuo mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas, darbo užmokesčio panaikinimui nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.
Pritarta ir kitiems mažesnių sumų reikalavusiems pasiūlymams.
Keisčiausia tai, kad didelės dalies pasiūlymų autoriai yra pačių valdančiųjų atstovai. Kas tai per žanras? Kodėl dėl finansavimo didinimo valdančiųjų frakcijų vadovai iš anksto nesusitarė su valdančiųjų deleguotais Vyriausybės nariais prieš biudžetui patenkant į Seimą?
Ar tai pavienės valdančiųjų frakcijoms priklausančių Seimo narių iniciatyvos siekiant nesitapatinti su valdančiąja dauguma, demonstruojančia abejingumą švietimui ir mokslui? O galbūt tai tikras ir nuoširdus noras gelbėti švietimui ir mokslui skirtą biudžetą?
Deja, tai, už ką balsavome Švietimo ir mokslo komitete pirmojo svarstymo metu, daugiau reiškia tik Seimo narių požiūrio į jiems artimas ir kuruojamas sritis demonstravimą. Kuo virs kova dėl finansavimo švietimui ir mokslui pamatysime tada, kai vyks svarstymai Vyriausybėje, koreguojant biudžetą, ir tuo metu, kai balsuosime dėl konkrečių pasiūlymų Seimo salėje antrojo biudžeto svarstymo metu. Ar nesudrebės kolegų Seimo narių iš valdančiųjų frakcijų rankos teisingai spaudžiant balsavimo mygtukus, kuomet į nugarą bus įsmeigtas frakcijos vadovo Ramūno Karbauskio žvilgsnis?
Klausimų daug, o daugumos atsakymų sulauksime gruodžio 5 dieną, kuomet Seime numatytas antrasis biudžeto svarstymas.