Apie ugniagesius gelbėtojus. Nes Alytaus įvykiai ne tik sudomino šia profesija žmones, bet ir apnuogino jos skaudulius. Perfrazuojant Anderseną – kai šauki „ugniagesys nuogas“, dažnai jis toks ir būna. Savaitės naujienų apžvalgoje aptarsime Neringos Venckienės grįžimą į Lietuvą, apie Londone vykusius prestižinius turizmo apdovanojimus ir Vilniaus G-spot kampanijos pripažinimą viena geriausių bei apie Živilės Pinskuvienės pasitraukimą iš Socdarbiečių partijos.
Istorija
Seniau ne tik skęstančiųjų gelbėjimas buvo pačių skęstančiųjų reikalas. Taip pat buvo ir su padegėliais. Tavo gaisras, tu jį ir gesink. Moki – veži. Degi – gesini.
Gerai, jei dar kaimynai subėgs padėti. Prieš tai, aišku, na, juk žinot patarlę... Petrai, nu leisk bent minutę pasidžiaugti, kol tavo tvartas dega. Ne, rimtai tik minutę, o jau po to gesinsim.
Miestai dažnai buvo mediniai, tai ir degė dažnai. Dar Žygimantas Augustas nustatė, kad visi namų savininkai turi įsigyti priešgaisrinės apsaugos sistemą. Arba, šnekant to meto terminais, kibirą ir bačką.
Nelabai padėjo. Vienas didžiausių XVIII amžiaus Vilniaus gaisrų kilo, kai vasarą iš kamino išlėkusi žiežirba nukrito ant namo stogo Subačiaus gatvėje. Nuo jos sudegė špitolė, vienuolynas, cerkvė, visa Subačiaus ir Didžioji gatvė, pirklių archyvas Rotušėje, dvi sinagogos, pirtis, biblioteka, bokštas su laikrodžiu, krūva parduotuvių ir trečią kartą Kazimiero bažnyčia.
Kai trečią kartą bažnyčia dega, tai pradedi galvoti, gal ji ant indėnų kapinių pastatyta?
Caro laikais namai tapo mūriniai, bet vis tiek degė. Nes tuomet populiariausias būdas saugoti namus nuo gaisro buvo pakabinti verbą palėpėje ir persižegnoti. 1802 m. Vilniuje atsirado ugniagesių komanda iš 45 žmonių, kuri turėjo keturis didelius ir 16 mažų siurblių bei kelis vežimus su bačkomis. Vėliau įsigijo pažangų, garu varomą siurblį. Kas yra labai gerai, nes garas gaunasi iš vandens, tai jeigu visai blogai, nustoji garinti ir tuo vandeniu užpili gaisrą. Kitaip sakant, pirmieji Vilniaus ugniagesiai buvo ir pirmieji santechnikai.
Tuo metu vokiečių valdomoje Klaipėdoje ugniagesių komanda apskritai buvo antra pagal įsikūrimą po Berlyno. Rytprūsiuose, beje, prasidėjo ir pirmasis priešgaisrinis švietimas – buvo išleista „Ugnies knygelė“.
Problema – ne visi tuo metu skaityti mokėjo. Juk kai prasideda gaisras, nepradėsi lakstyti po kaimą, kur tas Biliūnų Jonas, kuris skaityti moka, kas čia parašyta apie ugnies prevenciją? Po šimto metų mums vis dar reikia skaityti, kaip gesinti gaisrą.
Nepriklausomybės metais atsirado tokie technikos stebuklai, kaip Kaune įrengti penki telefonų punktai, iš kurių galėjai paskambinti į gaisrinę.
Beje, laikraštis „Lietuvos gaisrininkas“ buvo pervadintas į „Ugniagesį“, bet žmonės ir toliau atkakliai ugniagesius vadino gaisrininkais, tuo juos labai siutindami. Ir kai paskambindavo tuo specialiu telefonu ir kviesdavo atvažiuoti gaisrininkus, dispečeris klausdavo „Ką?“ Gaisrininkus, nu. Ką? Gaisr... Oj, ugniagesius. Va, taip ir reikėjo iškart. Vabalai būna gaisrininkai, o su ugnimi kovojantys – ugniagesiai. Čia tas pats kaip skambinti į Vyriausiąją lietuvių kalbos komisiją ir pokalbyje nuolat vartoti kad su bendratimi.
Sovietiniais metais, aišku, teko naudotis sovietiniu chlamu, riedančiu ir neriedančiu.
Dar buvo nepatogumas, kadangi kiekvienai avarinei tarnybai buvo po atskirą numerį. Nulis vienas, nulis du ir nulis trys. Gerai, jeigu tau šiaip infarktas arba trumpas sujungimas, tai žinai kam skambinti. O jeigu tave padegė nusikaltėlis ir tau todėl skauda? Kam skambinti visų pirma? Ugniagesiams, medikams ar milicijai?
Dabar turim vieningą numerį ir nepolitizuotą Priešgaisrinės saugos departamentas, o nuo 2014 ugniagesiai turi ir savo profesinę šventę – Šv. Florijono gegužės dieną. Beje, ši diena, May the Fourth dar yra ir Žvaigždžių Karų diena. Beje, ugniagesiai nemėgsta šito filmo, nes kai rodo Dartą Veiderį, ugniagesys graužiasi iš pavydo: „Va tokio šalmo aš norėčiau darbe. Būtent tokio“.
Pats Florijonas buvo toks įdomesnis personažas – Senovės Romos kariuomenėje suorganizavo karių brigadą, kurie išmoko gesinti gaisrus.
Tada anoniminiai komentatoriai įskundė jį imperatoriui, kad atseit Florijonas per daug tais gaisrais užsiėmęs ir nevykdo krikščionių persekiojimo mėnesinės kvotos. Ironiška, kad imperatorius liepė Florijoną sudeginti, o tas jau beveik pririštas metė iššūkį romėnams – nebijau aš tos ugnies, dekit laužą, aš pats užlipsiu ir tada žiūrėsim, kas bus.
Romėnai užsiparino, kad jiems čia tuoj antra drakonų motina atsiras, verkdami atrišo Florijoną ir... Paleido? Na, ne, uždėjo girnapusę ant kaklo ir paskandino, kad ramiau būtų. Taip sakant, vandeniu užgesino Floriono įkarštį.
Ugniagesių darbo sąlygos
Ugniagesys gelbėtojas, dirbantis pagal darbo sutartį, į rankas gauna apie 550 Eur. Statutiniai pareigūnai gauna daugiau – apie 650. Bet vis tiek toks atlyginimas yra mažiausias visoje vidaus reikalų sistemoje. Bet ugniagesiai sako, kad čia dar normaliai.
Iš algalapio matome, kad į tokią algą yra įskaičiuotos naktinės pamainos ir priedas už laipsnį. Naujai atėjęs darbuotojas negaus ir tiek. Ką iš to sužinome? Kad tobulas ugniagesys turi mokėti ne tik nekvėpuoti, bet ir nevalgyti.
Pagal programą, 2020 metais šviežias ugniagesys turėtų gauti apie 850 Eur, o visi kiti dar daugiau. Kažkaip turiu nuojautą, kad tas „1000 į rankas“ atsidurs kažkur šalia „mokytojas prestižinė profesija“ ir „žadėjom skirti 100 milijonų algoms kelti, bet – melavom“.
Negali sakyt, kad algos nekyla. Štai, pasak vieno Skuodo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo ugniagesio – pabrėži „vyriausiojo“, – atlyginimą pakėlė prieš metus ar dvejus. Tiesa, tik penkiais eurais. Nu o ką, ne pinigai? Pinigai. Už papildomus 5 eurus gali marškinėlius nusipirkti Humanoj per išpardavimą.
Šiuo metu tarnyboj trūksta 500 ugniagesių. OK, 499, nes meras Cesiulis, galima sakyt, eksternu pasibaigė kursus. Ir teoriją, ir praktiką. Ką daryt, kai nėra nei pinigų, nei darbuotojų?
Galime pasinaudoti Amerikiečių pavyzdžiu ir į ekstremalias situacijas siųsti kalinius. Vis vien be darbo sėdi. Įsivaizduokit kalėjimo viršininko kalbą: „Ei, kaliniai, ar norit grynu oru pakvėpuoti? A vot ir nepavyks. Šiandien į gaisrą važiuojat.“
Einam toliau. Ekipuotė. Tikriausiai vienintelė vieta, kur galima pamatyti pilną naują įrangos ir ekipuotės komplektą yra priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos koverio nuotrauka.
Kas per metus pasikeitė? Misiūnas pamojavo visiems prieš nosį antru uniformos komplektu, transformavosi į krašto apsaugos viceministrą ir dabar rūpinasi kariškių uniformomis.
Darbus perėmė pani Rita . Sėdim, laukiam. Iki šiol toli gražu ne visiems pareigūnams užtenka naujų drabužių komplektų, todėl senuosius reikia lopyti patiems. Gerai, dar kokias kelnes gali užsiūti. O vat iš pirštinių po 3–4 gaisrų nelabai kas lieka. Jų irgi tik 1 komplektas. Sugadinai – tavo problemos.
Trūksta ne tik aprangos. Trūksta visko. Nuo muilo ir vaistinėlių iki filtruojančių kaukių. Dabar, po Alytaus, išleido įsakymą aprūpinti visus automobilius šiomis kaukėmis. Nors medicininių respiratorių prašė jau nuo 2002 metų. 17 metų. Prieš 17 metų premjeru buvo Algirdas Mykolas, o „influenceriai“ pamažu iš mIRCo migravo į one.lt.
Dėl technikos atskira kalba. Pagal Vakarų Europos standartus gaisrų gesinimo technika tarnauja max 20 metų. Mes esame retro gurmanai. Blusturgių fanai. Mūsų priešgaisrinės tarnybos ugniagesių automobilių vidutinis amžius siekia maždaug 30 metų. Nes cisterna yra kaip vynas – geriausios savybės atsiskleidžia su laiku.