Premjeras galėtų suformuoti užduotį ministerijų tarnautojams ir ekonomistams – paimti palyginamus produktus bei paslaugas ir metodiškai sudėlioti savikainos dedamąsias dalis ir palyginti su ES šalių analogiškais produktais. Norintiems kaltinti, kodėl taip brangsta mūsų gerovės valstybė, būtų aišku, ką ir dėl ko kaltinti, o norintiems tai keisti būtų geras teigiamų permainų vadovas.

Viena brangios gerovės valstybės priežastis man yra aiški – tai pertekliniai biurokratiniai reikalavimai ir manipuliavimas viešaisiais pirkimais, kai perkama ne geriausia paslauga už geriausią kainą, o brangiausia prisidengiant pertekliniais reikalavimais. Ir kokie mūsų biurokratai ar valstybinių įmonių vadovai išradingi, kai reikia pateisinti didesnę kainą! Tai tarsi teisėta korupcijos forma, puikiai padedanti šalinti konkurentus ir mums, mokesčių mokėtojams, branginti paslaugas.

Vienas iš daugelio pavyzdžių: neseniai Vilniaus miesto savivaldybės (VMS) organizuotas viešųjų pirkimų konkursas, kurį atliko savivaldybės įmonė ,,Vilniaus vystymo kompanija“. VMS 2019 m. vasarą paskelbė konkursą Profsąjungų rūmų griovimo darbams atlikti. Konkurse dalyvavo 3 įmonės ir laimėjo UAB „Active Construction Management“ (buvusi – UAB ,,Irdaiva“) kartu su partneriais pasiūliusi 1 842 830 eurų su PVM kainą. Tai tik keliais tūkstančiais pigiau nei VMS darbų paskaičiuota kaina – 1 864 910,96 Eur su PVM. Kita dalyvė – UAB ,,Betono demontavimo technika“ kartu su partneriais. Nors įmonės, turinčios daugiau nei 20 metų pastatų griovimo patirtį, tame tarpe ir ypač sudėtingų ar esančių Kultūros paveldo saugomose teritorijose bei specialią techniką, pasiūlymas buvo net 522 000 eurų pigesnis, įmonė iš konkurso buvo eliminuota. Priežastis – UAB „Betono demontavimo technika“ esą neturėjo tinkamo VMS atestato, pagal kurį turėtų teisę griauti pastatus, esančius kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje... Taigi, vienos pažymos kaina – 500 000 eurų.

Kultūros paveldo departamentas pateikia paaiškinimą, kad minėta įmonė turi ir visus reikiamus atestatus, ir ilgametę patirtį griaunant pastatus, net Valdovų rūmų teritorijoje demontavo pionierių rūmus. Tik kad griaunamas pastatas ne tik ne Senamiestyje, bet ir net ne kultūros paveldo objektas. Šiaip kultūros paveldo objektai iš viso nėra griaunami... Tai kam toks perteklinis reikalavimas?

Tiek Vilniaus savivaldybės, tiek ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atstovai didvyriškai paaiškina, kad viskas teisėta – dalyvis neturėjo niekam nereikalingos pažymos, todėl iš konkurso išmetėme. O į logišką pamąstymą, kad toks perteklinis reikalavimas pabrangino paslaugas trečdaliu, atsakymas vienas – tokie įstatymai. Įdomu, kokie įstatymai reikalauja pirkti brangiau? Kokie įstatymai reikalauja būtent tokių, o ne kitokių leidimų ir pažymų. Kokia tokių reikalavimų nauda mokesčių mokėtojams? Gal meras Remigijus Šimašius pasidomėtų ir feisbuke vilniečiams paaiškintų. Įmonė, dar vykstant pirkimo procedūroms, apie viską informavo Vilniaus savivaldybę ir pateikė įrodymus, kad turi teisę dirbti tokioje teritorijoje.

Kai teko garbė ir atsakomybė vadovauti miestui, į tokius biurokratų (valstybės tarnautojai taip nesielgia) ar valdiškų įmonių atstovų paaiškinimus, užduodavau paprastą žmogišką klausimą: jei statytum namą sau ir mokėtum iš savų pinigų, ar sau pirktum tokias paslaugas, taip pat gintum galimybę mokėti brangiau? Atsakymas – aišku ne, darytų viską, kad nupirktų kokybišką paslaugą už mažesnę pasiūlytą kainą.

Kad ateityje nepasikartotų ši situacija, mano manymu, atsakingas vadovas turėtų pavesti savivaldybės kontrolieriui atlikti pirkimo procedūros patikrinimą, ar nebuvo perteklinių reikalavimų, ar reikėjo dalyviams teikti niekines pažymas, ar pagrįstai buvo atmestas pasiūlymas. Atlikus vidaus auditą, savivaldybės kontrolierius pateiktų išvadas, kaip patobulinti pirkimo procedūras, kad tokių nesusipratimų ateityje nebeliktų. Žinoma, jei čia buvo tik nesusipratimas, o ne korupcinis susitarimas.

O kol kas belieka tik stebėti, kaip Lietuvoje viskas brangiau.