Po DELFI tyrimo apie tai, kaip Kauno miesto tarybos narys Š. Matijošaitis pabandė Molėtų rajone pakartoti R. Karbauskio gudrybę, kaip įžūliai, bet teisėtai uždrausti žmonėms lankytis miške, įsikišo ir STT.

STT pareigūnai tiesiai šviesiai įvardijo tai, kas buvo aišku daugybę metų: miškų aptvėrime palikta begalė landų, kuriomis pasinaudoti visai nesudėtinga. Tiesa, apie landas žino visi, išskyrus Aplinkos ministeriją ir jai pavaldžias įstaigas – Aplinkos apsaugos agentūrą, Valstybinę miškų tarnybą ir Aplinkos apsaugos departamentą.

Šios įstaigų pareigūnai turėtų užtikrinti, kad miškai būtų atviri visiems. Nuostata, kad tiek privačiuose, tiek valstybiniuose miškuose turi teisę lankytis žmonės, įtvirtinta Miškų įstatyme ir aplinkos ministro patvirtintose Lankymosi miške taisyklėse.

Tačiau šias nuostatas apeiti – juokų darbas! Jei vadovausiesi laiko patvirtinta schema, legaliai užsitversi mišką ir aplinkosaugininkai nė neamtelės. O ta schema labai paprasta. Tereikia kreiptis į vietos savivaldybę ir Aplinkos apsaugos agentūrą, nurodant, kad savo miške ketini laikyti laukinius žvėris. Dažniausiai šios schemos vykdytojai įvardija pasiryžę auginti danielius.

Savivaldybė nesigilindama ir nekeldama jokių klausimų apribos žmonių lankymąsi miške, o Aplinkos apsaugos agentūra išduos leidimą nelaisvėje laikyti laukinius žvėris. Paprasčiau nei paprasta – miškas jau apsaugotas nuo pašalinių žmonių.

Gavę šiuos leidimus jau galite tverti mišką. Apsitvėrėte ir pamiršote atsivežti danielius? Nieko tokio – jūsų niekas netikrins, jeigu tuščio „aptvaro" nepastebės žurnalistai. Jei pastebės, irgi nieko baisaus. Mūsų aplinkosaugininkai labai patiklūs ir supratingi.
Tomas Janonis

Išduotame leidime nėra nurodyta, kiek laukinių žvėrių visame miške ketinate laikyti. Galėsite pasakyti, kad gyvūnai pasislėpė, kad pabėgo, kad nugaišo, kad išvežti pas veterinarą. Pasiaiškinimų daugybė ir visi tinka. Aplinkosaugininkai patikės.

Kita vertus, apsitvėrę tvorą miške metus laiko galite tų danielių ir visai nevežti. Taip pasielgė mišką Molėtų rajone prie Bebruso ežero užtvėręs Š. Matijošaitis.

Aplinkos apsaugos agentūra Š. Matijošaičiui jo sodybos „Bebrusynė” teritorijoje šių metų rugpjūčio 1 d. išdavė leidimą nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus. Prie ežero apsilankę DELFI žurnalistai surado tvorą, bet danielių – ne.

Apie tai pranešėme Aplinkos apsaugos departamentui. Aplinkosaugininkai atliko patikrinimą, nustatė, kad gyvūnai „aptvare” nelaikomi, bet daugiau miške negalintiems lankytis žmonėms niekuo padėti negali.

Anot departamento direktoriaus atstovės Ievos Krikštopaitytės, aplinkosaugininkai lauks metus ir kitą rugpjūtį galbūt vėl apsilankys Š. Matijošaičio valdose ir pažiūrės, ar „aptvare” jau atsirado kartu su stovyklos svečiais bėgiojančių danielių.

Jei neras, galės kreiptis į savivaldybę ir prašyti naikinti leidimą tvorai miške. Arba galės ir nesikreipti, jei šį atvejį žurnalistai pamirš.

Molėtų rajono meras, konservatorius Saulius Jauneika, panašu, irgi neketina nieko imtis. Savivaldybės atstovas Vladimiras Suchodumcevas DELFI aiškino, kad savivaldybė kol kas neskubės iš Š. Matijošaičio atimti leidimo.

Priežastis paprasta: esą leidimo laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje galiojimą gali panaikinti ir Aplinkos apsaugos agentūra. Tad kam savivaldybei ką nors veikti, kai galima nieko neveikti?

Teisingai liaudies išmintys byloja: daug auklių, o vaikas be galvos. Taip ir su Š. Matijošaičio aptvertu mišku. Kol institucijos stumdosi ir ginčijasi tarpusavyje, kas turi priversti Kauno politiką laikytis įstatymo, miškas taip ir stovi aptvertas nuo žmonių.

Lygiai tokia pati schema naudojama su Jurijumi Borisovu siejamoje tvirtovėje Trakų rajone. Ten aptverta 150 ha teritorija, į kurią patenka miškas ir ežeras. Iš pradžių tvora miške buvo pastatyta neturint Aplinkos apsaugos agentūros leidimo. Kai tai sužinojo žurnalistai, kilo nemenkas skandalas. Buvo kalbėta apie nelegalios tvoros griovimą. Tačiau netrukus su J. Borisovu siejamos tvirtovės atstovai kreipėsi į aplinkosaugininkus, gavo leidimą ir nelegali tvora tapo legalia.

Ar miške laikomi gyvūnai – neaišku. DELFI žurnalistai jų nerado, o aplinkosaugininkai netikrino.

Tokia pati situacija ir R. Karbauskio rezidencijoje prie Kauno marių. Seimo narys bei „valstiečių“ partijos lyderis R. Karbauskis dėl to jau turėjo bėdų su aplinkosaugininkais. Tiesa, tos bėdos buvo tik laikinos.

Sklypus, esančius Kaišiadorių rajone, Jakštonių kaime, prie Kauno marių, Registrų centro duomenimis, prasidėjus statyboms valdė UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“. Vienintelis šios įmonės akcininkas buvo UAB „Agrokoncernas“, kontroliuojamas R. Karbauskio. Šiemet žiniasklaida skelbė, kad R. Karbauskis kartu su žmona Lina iš savo įmonės įsigijo šias valdas.

Iš pradžių sklypo savininkas gavo savivaldybės leidimą tverti mišką, bet, kaip ir Š. Matijošaičio atveju, miške neatsirado danielių. Tai pastebėję žurnalistai informavo aplinkosaugininkus ir galiausiai savivaldybė panaikino leidimą tverti mišką. Tai reiškė, kad R. Karbauskio kontroliuojama įmonė būtų turėjusi pašalinti tvorą iš miško ir jame vėl būtų galėję lankytis žmonės. Tačiau galiausiai laukiniai žvėrys aptvare atsirado ir leidimas buvo atnaujintas.

Matydama šiuos ir dar daug tokių pačių atvejų, kuriuos aprašė DELFI, Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų valdininkai tyli. Kad tai būtų problema ir kad reikėtų kažką keisti, jie niekada nėra pasakę.

Tačiau po DELFI tyrimo prabilo STT. Antradienį ji paskelbė, kad buvo atliktas antikorupcijos vertinimas. Išvados tokios, kokių ir buvo galima tikėtis.

„Vertinimo metu nustatyta, kad institucijoms, kurios priima sprendimus dėl asmenų lankymosi miškuose ir saugomose teritorijose apribojimų, sudaryta per didelė diskrecijos teisė, todėl įstatymo nuostatos gali būti suvokiamos ir įgyvendinamos dviprasmiškai”, - teigiama STT išplatintame pranešime.

Kaip teigė STT atstovai, teisės aktai sudaro sąlygas miškuose ir saugomose teritorijose įrengti nepagrįstai dideles teritorijas užimančius aptvarus, o juos įrengusių asmenų veiklos priežiūros kontrolė nėra pakankamai reglamentuota. STT manymu, toks teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas asmenims pasielgti nesąžiningai ir nepagrįstai apriboti visuomenės teisėtus interesus lankytis miškuose ir saugomose teritorijose.

„Toks neapibrėžtumas, antikorupciniu požiūriu, gali būti rizikingas ir sudaryti sąlygas nepagrįstų ir neobjektyvių sprendimų, pvz., palankių siauroms interesų grupėms, priėmimui”, - rašoma STT pranešime.

Antikorupcinis vertinimas pateiktas Aplinkos ministerijai, kuri per du mėnesius turėtų informuoti STT, kaip buvo atsižvelgta į išvadoje pateiktas pastabas.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika trečiadienį DELFI nieko konkretaus pasakyti negalėjo.

Jo atsakymas trumpas ir aptakus: „Manau, kad žmogus nuosavoje žemėje ir miške turi turėti teisę įrengti aptvarą ir auginti danielius ar elnius, jeigu tam turi leidimą. Taisyklėse nurodoma, kad jeigu per metus laiko jis neįveisia gyvūnų, tuomet leidimas panaikinamas. Tačiau svarbu, kad aptvaras nevirstų tik tvora, ką akcentuoja ir STT.”

Bus įdomu stebėti, kaip esamą situaciją pasiūlys spręsti Aplinkos ministerija ir kaip ministrui seksis Seimo narius įtikinti griežtinti reikalavimus tvoroms miške, kai pats didžiausios Seimo frakcijos seniūnas turi labiau nei akivaizdų interesą.

Todėl labai tikėtina, kad ministerija per tuos du mėnesius nespės ir nieko neparengs. Arba parengs, bet šioje Seimo kadencijoje įstatymo pataisoms taip ir nebus pritarta. Ar būtent taip ir nutiks – pamatysime po dviejų mėnesių. Apie tai, žinoma, jus, skaitytojai, informuosime.

Autoriaus mintis galite stebėti feisbuke. Spauskite ČIA.