Labai svarbu pabrėžti, kad Spalio 25-oji yra svarbi daugiau nei dėl vienos priežasties. Pirmiausia, žinoma, tai yra mūsų Konstitucijos diena, nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos, kuria buvo įtvirtinta, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta, o suverenitetas priklauso Tautai, diena.
Antra, buvo patvirtinta demokratinė Lietuvos Konstitucija, kurioje aiškiai apibrėžtos žmogaus laisvės ir teisės bei jų apsauga. Demokratinės valstybės valdymo formos įtvirtinimas Konstitucijoje labai aiškiai atskyrė Lietuvą nuo valstybių, kurios pasirinko autoritarinę valdymo formą, bei atvėrė Lietuvai kelią integruotis į tarptautinę bendruomenę, ilgainiui tapti Europos Sąjungos ir NATO nare.
Dabar atrodo neįtikėtina, o turbūt yra nemažai ir tų, kurie nežino, neprisimena arba tiesiog nesusimąsto apie tai, kad tuo metu, prieš 27 metus, buvo ne tik labai rimtai svarstoma, bet ir atkakliai siekiama, kad Lietuvoje būtų įteisinta iš esmės autoritarinė prezidentinė Konstitucija. Jos siekė Lietuvos dešinieji, t. y. dauguma dabartinių konservatorių.
Vertinant pokomunistinę Lietuvos istoriją, verta tai prisiminti, iš istorijos pasimokyti ir, be abejonės, pasidžiaugti, kad pasirinkome demokratiją.
Trečia, 1992 m. spalio 25-ąją Lietuvoje taip pat vyko ypatingai svarbūs demokratiniai rinkimai į Seimą. Juk tai buvo pirmieji demokratiniai parlamento rinkimai antrą kartą atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje. 1990 m. vasarį vykę rinkimai į tuometinę Aukščiausiąją Tarybą (AT) taip pat laikomi demokratiniais, tačiau Lietuva tada dar nebuvo nepriklausoma. Išrinktoji AT ją tokia paskelbė.
1992-ųjų Seimo rinkimai yra reikšmingi tuo, kad tai buvo antrasis demokratinis valdžios pasikeitimas, turint galvoje, kad demokratiniuose parlamento rinkimuose laimėjo kitos, t. y. kairiosios, politinės jėgos nei 1990 metais, kai laimėjo dešinieji.
Remiantis politikos mokslų demokratėjimo teorijomis, toks taikus demokratinis valdžios pasikeitimas žymėjo demokratinio perėjimo Lietuvoje pabaigą (kai visos esminės demokratinės procedūros ir institutai yra įteisinti) ir demokratijos konsolidacijos pradžią (kai tos procedūros ir institutai praktiškai įtvirtinami ir stiprinami).
Tokia mūsų demokratijos raida signalizavo ir tuometinio politinio elito brandą, kai rinkimuose pavyko laimėti pragmatinėms politinėms jėgoms, o ne nacionalistams ar už prievartos naudojimą valstybės valdyme ir autoritarizmą pasisakantys politikai.
Šiandien, kai ir Europa susiduria ne tik su senais, kaip autoritarinė Rusija ar Baltarusija, bet ir naujais demokratijos iššūkiais, kaip dešinysis ekstremizmas ir atgijęs nacionalizmas, minint Lietuvos Konstitucijos dieną yra labai svarbu atsirinkti tai, kas iš tiesų yra svarbiausia – piliečiams, valstybei, demokratijai.