Eilinį kartą, kol išdidūs ministrai, kelioms valandoms su svitomis atvykstantys į Dzūkijos sostinę vietiniams paaiškinti, kaip turi vykti procesas ir kas turi teisingai veiksmų eigą nušviesti, ugnyje dūsta tik vietiniai ugniagesiai ir meras Nerijus Cesiulis, kuriam kažkodėl atiteko ekstremalios situacijos valdytojo vaidmuo.

Iš aukštų valdžios vyrų ir moterų čia savaitgalį leido tik Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šeštadienio vakarą sudalyvavo virtualiai.

Kai degančių dūmų debesis pasisuko miesto link, jis savo feisbuko paskyroje pasidalino nuoroda į DELFI tekstą apie šią tragediją ir miestiečiams pasiūlė traukti kuo toliau nuo šių vietų.

Tiesa, dar šeštadienio rytą buvo platinamas pranešimas, kad situacija kontroliuojama ir galima džiaugtis rekordiškai šiltu savaitgaliu. Tiesa, tas pats A. Veryga jau vėliau pripažino, kad koks tragedijos mastas niekas nežino.

O tai, kad mieste baigėsi respiratoriai, tai, realiai, nelabai ir svarbu. Jie apsaugo nuo kietųjų dalelių, bet ne nuo lakiųjų medžiagų, kurios sklinda kartu su nuodais iš degančios gamyklos.

Sekmadienį Alytuje lankėsi trijų ministrų delegacija: vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, A. Veryga ir nuolat gaisravietėje būnantis K. Mažeika.

Nuspręsta šalies mastu ekstremalios padėties neskelbti, nes „gaisras lokalizuojamas“. R. Tamašunienė vietinei spaudai paaiškino ir kokia didžiausia bėda – šneka apie gaisrą visi, kas tik netingi.

Todėl bus įsteigta (penktą ar šeštą dieną nuo nelaimės pradžios) iš atsakingų tarnybų atstovų sudaryta atsakingų valdininkų (bus per savaitgalį pailsėję kelių ministerijų viešųjų skyrių atstovai), kurie ir suteiks tikslią ir teisingą informaciją.


Kalbant paprasčiau, N. Cesiuliui ir Alytaus rajono merui Algirdui Vrubliauskui, tie, kurie realiai skendi dūmuose, o ne žvelgia į Dzūkijos gamtą pro tarnybinio limuzino langą, pasiūlyta užsičiaupti. Televizoriuje turi būti teisingi žmonės, o ne suodini kaimų merai.

Tuo labiau ne kokie tai gaisrininkai. Ką jie gali žinoti? Juk vyrus pirmosiomis dienomis palaikė tik dėžėmis vežami energetiniai gėrimai. Kai ką iš gaisravietės teko išvežti tiesiai į ligoninę.

Tiesa, Prezidentas Gitanas Nausėda prieš pasitarimą su premjeru Sauliumi Skverneliu paklausti apie situaciją skambino N. Cesiuliui. Matyt, R. Tamašunienės suformuota valdininkų komisija savaitgalį dar buvo nepradėjusi dirbti ir Prezidento nespėjo laiku informuoti, kur ieškoti teisingos informacijos.

„Alytus nuolat gauna ir gaus reikalingą pagalbą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė R. Tamašunienė savo pasisakymą pradėjusi nuo padėkos žodžių ugniagesiams.

„Išsinuomavome techniką, kurią užtikrino Alytaus regionas. Šiadieną (pirmadienį) nuo pačio ryto ir vakar vakare skambinome per visą Lietuvą, maldaudami verslininkų, kad jie prikeltų traktoristus ir buldozeristus, kurie nebijo ugnies, ir atvažiuotų pas mus įvertinti situaciją ir kaip įmanoma greičiau gesinti gaisrą“, – tą patį pirmadienį pasakojo N. Cesiulis.

Grįžkime į gaisrą, kurio gesinimui vadovauja vietos meras. Deja, bet taip jau yra, kad jei jis pasitrauks, reikalai nepajudės.

„Pas mus dirba ugniagesiai iš Varėnos. Kai baigėsi degalai, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, jiems reikėjo važiuoti į Varėną piltis degalus.

Kitur neturi teisės. Kelioms valandoms prarasti automobilį per didelė prabanga. Pasirašiau, kad degalus piltų Alytuje, naktį, kai dega gamykla, organizuoti viešuosius pirkimus ir legaliai įsigyti degalus nerealu“, – aiškina N. Cesiulis.

Gesinant padangas, kurių perdirbimui leidimai buvo sėkmingai išdavinėjami, nors pažeidimus inspektoriai ne tik tyliai matė, bet net rašė į oficialus dokumentus, reikia spec. technikos. Į visą Lietuvą vėl kreipiasi meras ir prašo pagalbos. Gaisrininkai išsiurbė tris ežerus, sprendimą, ar savivaldybė gali sau leisti milžiniškus vandens kiekius imti tiesiai iš vandens tinklų nekeliant klausimo, kas už tai sumokės, vėl priima meras.

Klausimas lieka retoriniu – o kas, jei kas nors dar rimčiau driokstels? Nereikia Astravo atominės. Kaip rodo patirtis, užtenka vietos Rotary klubo nario valdomos provincijos gamyklos ir dešimtys tūkstančių žmonių gali būti priversti palikti savo namus.

Negi Lietuvoje tarp uniformuotų ir neuniformuotų žinynų nėra elementarios standartizuotos tvarkos kas galima ir ko negalima katastrofos atveju? Iš VRM klerkų negalima sudaryti nuolat veikiančios kelių žmonių komisijos, turinčios patirtį ir atitinkamus įgaliojimus, kad nutikus didesnei nelaimei jie važiuotų į vietą ir tiesiog padėtų vietiniams.

Patirtis ir įstatymų, su kuriais vietiniai nesusidūrę, žinojimas, yra milžiniška vertybė.


Nestandartinių situacijų, kaip Alytuje (pavyzdžiui, ar galima siurbti vandenį iš vandens telkinio saugomoje teritorijoje, kur plaukioja saugomos žuvytės, ar ne) pilna. Ir atsakymų reikia šią naktį, kai liepsnoja ugnis, o ne kitą savaitę, po posėdžio ministerijoje. Atsiprašau, įsisvajojau. Valdininkai savaitgaliais nedirba. Mes tą jau matėm. Šiuo atveju pasisekė, kad Aplinkos ministras buvo vietoje.

Kalbant apie gaisrą Alytuje mes laimėjome. Bet ne todėl, kad teisingai dirbo atsakingos tarnybos. Tiesiog ištraukėme laimingą loterijos bilietą – vėjas pasisuko ne miesto, o kelių kaimų kryptimi. Vietoj šimto tūkstančių žmonių kenčia keletas tūkstančių. Jus tai paguodė? Kai žvelgiate į savo mieste veikiančių gamyklų kaminus manote, kad jūsų vaikai saugūs ir jei kas pasisuks ne taip, valdžia padarys viską, ką gali, kad padėtų?

Pabaigai ne apie valdžią, o apie vietinius žmones.

„Kvėpuojant padangų degėsiais užterštu Alytaus oru ir stebint didvyrišką ugniagesių darbą, kilo idėja. Pabandome realiai, o ne vien tik gražiais komentarais viešoje erdvėje, prisidėti prie šios neeilinės katastrofos naikinimo padarinių visi. Atidarykime gaisravietėje dirbančių ugniagesių premijinį fondą, į kurį galėtų visi pervesti paramą ir ji būtu išdalinta ugniagesiams premijų pavidalu.

Manau Alytuje yra pakankamai sėkmingai dirbančių įmonių, kurios tikrai gali paskatinti pajuodusius nuo dūmų ir nuovargio vyrus. Prašysime mero ir priešgaisrinės tarnybos vadovo pagalbos administruojant šią pagalbą. Pradžiai įmonė Vilktukas skirs 1000 eurų įnašą. Mes galime susivienyti sunkiomis akimirkomis. Jei idėja neras pritarimo, mes vienašališkai skirsime šį įnašą, kaip premiją, nuotraukose klūpančiam, bet neparklupdytam gaisrininkų pulkininkui“, – Rimas Raščius, „Vilktuko“ savininkas.