Visi stebi šį serialą kaip svarbiausią Lietuvoje. Tačiau kas iš tiesų pasikeis, kai Pranckietį pakeis kažkas kitas iš valdančiųjų? Tikriausiai nieko. Tuo tarpu pastarosiomis dienomis pasitaikė įvykių, kurie daug labiau keičia Lietuvos žmonių gyvenimą. Pažiūrėkime, o kas gi Lietuvoje vyksta, kol visų akys nukrypusios į tą apgailėtiną pilnaties veikiamą psichozę.

1. Vyriausybė pristatė biudžetą, kuriame toliau mokesčiai kraunami ant vidutines pajamas gaunančių žmonių: nekilnojamo turto mokestis nuo 100 000 eurų palies dažniausiai tuos, kurie už paskolas įsigijo turto ir jau moka palūkanas. Stabdomas neapmokestinamo pajamų dydžio augimas. Jeigu anksčiau žmonių piniginėse likdavo daugiau pinigų jų poreikiams, dabar daugiau jų bus paimama mokesčiams, prasukama valstybinėje biurokratijoje ir paleidžiama atgal per išmokas.

2. Biudžete nepajudinama išlieka neliečiamųjų kasta: stambieji žemvaldžiai ir stambieji ūkininkai, lengvatomis, landomis ir milijoninėmis ES subsidijomis susikrovę gerovę ir mažai teprisidedantys prie biudžeto. Apie dvidešimt lengvatų jų naudai išlieka biudžete. Visų kitų mokesčių mokėtojų sąskaita.
Seimo pirmininkas pirmus porą kadencijos metų pateisino ir gynė panašius Širinskienės ir Karbauskio metodus. O dabar visa ta mašina atsisuko prieš jį. Giljotina ryja savo vaikus.
Aušrinė Armonaitė

3. Nejudinamas biudžete lieka valstybei bei savivaldybėms priklausantis turtas už 2,8 mlrd. eurų ir daugiau nei 700 valdytojų. Būtent tokius skaičius praėjusią savaitę paskelbė Valstybės kontrolė. Jeigu valstybinės įstaigos atsisakytų ir parduotų bent 10 proc. sau priklausančio nekilnojamo turto, vien jo išlaikymui sutaupytume apie 20 mln. eurų. Privatizuoti nereikalingą turtą paskatintų nekilnojamo turto mokestis valstybiniam turtui. Tokį įstatymo projektą registravau praėjusią savaitę – pritaikyti NT mokestį valstybės įstaigoms, ne žmonėms.

4. Prezidentas pasiūlė sumažinti lengvatą ūkininkų naudojamam dyzelinui – visa lengvata mokesčių mokėtojams kainuoja 83 mln. eurų. Prezidentas iš pradžių siūlė kirpti šią lengvatą perpus. Sveikintinas žingsnis! Tačiau, žinoma, pasiūlymas iškart sulaukė pasipriešinimo, ambicija atslūgo ir dabar Prezidentūra siūlo sutaupyti 17 mln. eurų lengvatos. Vis tiek tai rimta suma, bet Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas jau susirūpinęs žiniasklaidoje komentuoja, kad bus labai sunku pritarti. Kurgi pritars, kai valdžioje iš tikrųjų yra visai ne valstiečiai, o stambūs žemvaldžiai ir ūkininkai, patys asmeniškai suinteresuoti lengvata.

5. Strateginių įmonių sąrašą papildė kelių techninės priežiūros ir kokybės kontrolės bendrovė „Problematika“ bei įmonė „Kelių priežiūra“. Ne dėl to, kad turi kritinę reikšmę nacionaliniam saugumui (kaip kitos tame sąraše esančios įmonės), bet dėl to, kad neateitų privatus savininkas.

6. Per langą į Miškų įstatymą lipa ir nauji Seimo narių pasiūlymai atsukti urėdijų reformą ir išsaugoti daugiskaitą „urėdijos“. Tam, kad sugrįžtų seni geri laikai, kurie prie eksministro K. Navicko baigėsi. Gerai, kad Aplinkos komitetas pasiūlymams nepritarė, nors įstatymas Seimo salės nepasiekia.

7. Ekologinė katastrofa Alytuje ir minimalus nacionalinis politinis dėmesys situacijai. Kas prisiims atsakomybę ne tik už padarinių likvidavimą, bet ir už nelaimės priežasčių išaiškinimą? Sveikatos ministras situaciją pakomentavo tik einant penktai parai – kovoti su vaikišku šampanu, žinoma, lengviau.

Čia tik keletas pastarųjų dienų įvykių, o kur įsisenėję iššūkiai – pelkė švietime, abejingumas sveikatos sistemos bėdoms ir netaikli socialinė parama skurstantiems. Ir visa tai paraštėje, nes visa valstybė yra priversta stebėti pilnaties apimtų Seimo valstiečių tarpusavio santykių aiškinimąsi.

Nenusipelnė Lietuva, kad su ja taip elgtųsi. Tai iškrapštykime juos per rinkimus iš Seimo su tokia pat energija ir užsidegimu, kaip dabar Širinskienė iš posto krapšto Pranckietį.