Matau dar vieną, kur kas rimtesnę klaidą.

Iš tų 70 procentų žmonių, balsavusių už prezidentą G. Nausėdą, didžioji dauguma neabejotinai tikėjosi permainų Vyriausybėje. Tačiau šalies vadovas pasirinko kelią, kurį pats pavadino stabilumo keliu.

Aiškiai išreikšdamas paramą Ramūnui Karbauskiui, jo partijai, prezidentas per patarėjus žadėjo pagalbą formuojant ministerijų vadovybes. Jis sakė, kad nemato kitos galimybės sudaryti kitokią daugumą, o juo labiau paleisti Seimą. Bet nesimatė ir prezidento pastangų tai padaryti.

Sunku pasakyti, ar tai yra tam tikra pačios prezidentavimo pradžios „baimės“ apraiška, neryžtingumas, ar iš tiesų G. Nausėdai artimesni yra R. Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio tipo politikai? Bet kuriuo atveju šiandien mes matome stabilų chaosą, kuris tęsis, atrodo, iki Seimo rinkimų.

Apeliuoti į tai, kad dabar ne metas politikuoti rinkimams, naivu, nes R. Karbauskio sukurta koalicija ir yra skirta tik tokiam primityviam politikavimui, nekreipiant dėmesio ir į teisiamas partijas, ir į lenkų frakcijos ryšius su Rusija, ir pan.

Tikėkimės, kad tai prezidentui bus pamoka – pasyvi veikla, nesikišimas į koalicijų sudarymą, aiškių Vyriausybės principų nenustatymas ar neturėjimas, kosmetiniai patarimai dažnai atsisuka prieš patį prezidentą. Tai, ką mes matome Seime, – demokratijos ir atsakomybės prieš Lietuvą parodija. Deja, prezidentas šiandien už tai iš dalies taip pat atsakingas.

Tai, ką mes matome Seime – demokratijos ir atsakomybės prieš Lietuvą parodija. Deja, prezidentas šiandien už tai iš dalies taip pat atsakingas.
Raimundas Lopata


Prezidentas G. Nausėda, išties, buvo pakankamai aktyvus užsienio politikoje. Tai sveikintina. Rezultatų dar nėra, tačiau jų tikėtis, atvirai kalbant, turbūt per anksti. Svarbiausia, ką prezidentas yra pasižadėjęs – siekti, kad ES valstybės prisijungtų prie Lietuvos pozicijos nepirkti elektros iš Baltarusijos Astravo AE. Tai – vienas svarbiausių G. Nausėdos užsienio politikos pareiškimų, kurį įgyvendinti bus nelengva.

Nelengva todėl, kad jo užsienio reikalų ministras Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje prisipažino, kad jis to nepajėgs padaryti. Suprantama, kad septynerius metus dirbantis ministras yra nuvargęs ir kartu su komiteto pirmininku labiau rūpinasi atskleisti A. Kubiliaus menamas ar tikras klaidas.

Paradoksalu, kad bet kokia diskusija apie Astravą Lietuvoje susiveda į tarpusavio aiškinimus, kas labiau kaltas praeityje. Todėl belieka laukti prezidento lyderystės pereinant nuo vidinių aimanavimų prie realios veiklos neleidžiant Rusijai Baltarusijos Astrave pastatyti antrąjį AE bloką.