Ir dar kartą visus išdūrė. Mat milijardas milijonui nepaėjo. O čia dar savo 100 mln. savam milijonui pažadėjo Prezidentas. Ir kibo į mokesčius Prezidentūra, Vyriausybė ir Seimas taip pat, kaip kažkada „daktarai“ Kaune, „brigadiniai“ Vilniuje ar gaidjurginiai Klaipėdoje. Ant smūgio.
Frajeris perka mašiną? Pakratykit. Dar paimat iš tų, tų ir tų. Bankų, prekybos centrų, dar iš našlių, netekėjusių ir išsiskyrusių butų (namų) savininkių. O ypač iš individualistų ir menininkų.
Bet juk premjeras žadėjo prie mokesčių iki kadencijos pabaigos nebelįsti, šaukia vieni. Kodėl tik iš manęs imat, o ne iš visų, atitaria kiti. Treti nesupranta, kas čia per taršos mokestis, jei labiausiai dūmijantys ratai neapmokestinami.
Pagaliau kodėl pas mus mokesčių reforma visada kaip perversmas? Tai per naktį, tai per 5 dienas. Gal nusipelnėme apgalvotos reformos – su svarstymais, nelekiant kaip be galvos?
Karoče, Prezidentui reikia 100 milijonų,Vyriausybei dar tiek pat trūksta. Todėl tu, tu ir tu klojat pinigus, ir varot iš čia, kol snukio nesumalėm. Valstybinis reketas su gerovės valstybės kauke eina per mokesčius.
Ar apmokestinimas pagal principą, kam klius, kam neklius, o vidurinei klasei būtinai, neatitolina gerovės valstybės pilies statybos? Pagaliau ar gerovės valstybė gali būti sukurta valdžiai nesilaikant savo žodžio?
„Aš laikausi tos pozicijos ir Vyriausybė laikosi pozicijos, kurią mes išsakėme, kalbant apie mokestines pertvarkas, kad 2018 m. nebūtų jokių naujų mokesčių, o mes privalome šiandien susitvarkyti su ta mokestine aplinka, mokestiniais įstatymais, kurie yra ir galbūt neefektyviai veikiantys arba neduodantys rezultato. Kalbėjimas apie būsimus mokesčius, papildomus mokesčius šiandien nėra niekur diskutuotas. Vyriausybė tokių klausimų nesvarstė ir Seimui neteiks“, 2017-ųjų rugpjūtį rėžė premjeras.
Tas, kuris netrukus bus pavadintas žodžio žmogum. Didysis Žodžio Žmogau, kaip jums tie žodžiai dabar?
Jei premjeras ir Vyriausybė būtų mūsų tarnai, kaip priklausytų pagal Pagrindinį šalies įstatymą, tie Skvernelio žodžiai dabar skambėtų kaip neapskundžiamas teismo verdiktas vyti tokį veikėją toliau nuo valstybės reikalų. Bet kadangi premjeras ir Vyriausybė yra neapskundžiami mūsų ponai, tai niekaip neskamba. Maža kas ant liežuvio ponams užeina.
Pinigų nėra, kad reikia didinti mokesčius? Pinigų yra. Proto nėra. Kiek valstybė surinks iš padidintų senų ir įvestų naujų mokesčių? Pasak paties finansų ministro, išeis kokie 53,5 milijono. Kokia prasmė dėl šitiek kelti šaršalą? Ar nebuvo alternatyvų?
Pernai Lenkijoje lietuviai paliko 360 mln. eurų. Kiek palikom Latvijoje, niekas nė neskaičiavo. Sumažink akcizus vynui ir alui, PVM – maistui, ir še tau dukart po tiek kaip minimum. Bet ne, valdžia kaip robotukas perkelia vėliavėles, žyminčias nuo kurios vietos apsimoka važiuoti į užsienį apsipirkti, dar 10 km į krašto gilumą.
Mums atrėžia, kad tada neįvykdysim PVM ir akcizų surinkimo plano. Jie visada taip sako, nors įrodymų – tik musė palubėj. Bet tegu. Paklauskim kitaip. Gal tuos 53,5 mln. galima pasiskolinti?
Kita alternatyva – pats biudžetas, kuriame velnias ragus nusilaužtų. Kai kas sako, yra daugybė programų, kurios niekaip neaptartos ir kuriose sukasi šimtai milijonų, o kartais tie šimtai milijonų permetami į kitus metus.
Bet šiaip tai dabar pats finansų Dievas liepia Vyriausybei skolintis, nes skolinama tai už neigiamas palūkanas. Vienu šūviu – kiek problemų. Socialines problemas išsprendi nedidindamas mokesčių. Plius skatini vidaus vartojimą tokiu metu, kai Vokietijos, kuri yra pagrindinė mūsų eksporto rinka, ekonomika stoja.
Tai žinodama Vyriausybė vis tiek didina senus mokesčius ir chaotiškai įveda naujus. Kad vidaus vartojimas dar susitrauktų Lenkijos ir Latvijos ūkių naudai. Šnobelio premija naujų laureatų verkia. Bet svarbiausias klausimas – kur nueis tie 53,5 mln. eurų?
Valdžios politika ne skurdą mažina, o mažina norą dirbti. Nedarbo išmokų gavėjų skaičius nuo 43 tūkst. 2013 m. išaugo iki 60 000. Šitaip darosi ekonomikai augant, o darbdaviams rėkiant, kad nėra kam dirbti. Kam dirbti, kai pašalpos didėja, o jų laikas ilgėja?
Ta proga pora klausimėlių – ar galima sukurti gerovės valstybę, kai pašalpinių skaičius didėja, o dirbančiųjų mažėja? Kas yra gerovės valstybės subjektas – pašalpinis ar vis dėlto dirbantis ir uždirbantis žmogus?
Pasaulio ekonomikos forumo tyrimo raportas „The Global Competitiveness“ rodo, kad pagal darbo jėgos apmokestinimą esam ar ne 131-i pasaulyje. Pagal galimybę rasti kvalifikuotų darbuotojų – 124-i, galimybę samdyti užsieniečius – 112-i.
Ir nesvaikit, kad pas mus dirba vis daugiau ukrainiečių. Dauguma jų pluša tos pačios Lenkijos naudai. Mūsų valdžios vis griežtinama kvotų ir kitų apribojimų sistema kiša koją. Negalėdami tiesiai įsidarbinti ukrainiečių, nuomojamės juos iš Lenkijos bendrovių. Kurioje vietoje pagal darbo jėgos apmokestinimą būsim kitąmet po dar didesnių progresinių mokesčių įvedimo?
O dabar pažiūrėkim, kaip mūsų valdžia leidžia pinigus ir kiek mums papildomai kainuoja jos durnumas?
Nedidelei gydymo įstaigai prisijungus prie e-sveikatos, papildomai reikėjo pirkti dar vieną informacinę sistemą. Tarpininkę tarp e-sveikatos ir gydytojo. Taip pat du spausdintuvus. Spausdinti… elektroniniams dokumentams, Karlsonai!
Tikslas buvo nebenaudoti popieriaus. Popieriaus sunaudojimas išaugo triskart. Valdžia toliau kerta medžius ir vaizduoja kovą su klimato kaita. Antai 14 tūkst. eurų iš Klimato kaitos programos skirta mokykliniams sąsiuviniams su agitacija apie klimato kaitą išleisti. Turbūt ir dabar pyks, kaip čia kas drįsta kabinėtis prie tokios šaunios „priemonės“.
Tokių „priemonių“ už mūsų pinigus – nors vežimu vežk. STT dalija teisėjams antikorupcinių piliulių dėželes su STT ženklu. Teisėjai pačiulps STT saldainiuką ir nebeims kyšių, ane? 2 200 dėželių po 1,5 euro, neskaitant išlaidų reklamos agentūrai – ne korupcija? Ar bent nutuokia ponas Bartkus, kiek žmogaus darbo valandų kainavo šita „priemonė“?
Dirbantis ir savo gerovę kuriantis žmogus apmoka ir tokią pseudokovą su korupcija, ir visus kitus valdžios „gerumus“.
Tai ne valstybė, o mes, mokantys PSD įmokas nuo kiekvieno užmokesčio, apmokame smulkiųjų ūkininkų gydymą, nes jie moka triskart mažesnę PSD įmoką nei moka MMA gaunantys lietuviai. Praktiškai tai reiškia medicininį nieką.
Tai iš dirbančių žmonių PSD įmokų smarkiai primokama už 1,5 mln. žmonių gydymą. Tiek žmonių – daugiau nei pusė visų apdraustųjų – draudžia valstybė, bet drausdama ji įsigudrina mokėti gerokai mažesnę įmoką, nei mokam mes. O juk būtent ta publika ir laiko apgulty poliklinikas.
Prieš 11 metų Kirkilo Vyriausybė taip pat greituoju būdu statė gerovės valstybę. Seimo frakcijos lenktyniavo siūlydamos didinti išmokas. Lietuvoje lijo lengvatų lietus. Gimdymo atostogos pailgintos tiek, kad kitos šalies moteris per tą laiką keturis vaikus būtų pagimdžiusi.
Viskas baigėsi didele negerove. Gėdos bylomis nėščioms moterims ir gimdyvėms, Kubiliaus naktiniu mokesčių perversmu ir ekonomikos šešėliu, iš kurio Lietuva ir dabar išbristi negali.
Dabar du viename. Mokesčių mokėtojų reketas ir gerovės valstybės kūrimas – iš tų pačių rankų. Koks tokios „gerovės“, kur gerovės valstybė = dar didesni mokesčiai tiems, kurie, nelaukdami gerovės iš valstybės, savo triūsu, dažnai dirbdami dviejuose darbuose, neskaičiuodami valandų ir ardami savaitgaliais, tą gerovę buvo daugmaž susikūrę, rezultatas?
Brangs duona ir kiti maisto produktai, degalai, būstų nuoma, būsto kreditai, automobilių lizingas ir kitos bankų paslaugos. O jei dar žmogus sugalvos pirkti pavažinėtą mašiną?
Pabrangimas suės tuos trupinius, kuriuos valstybiniai reketininkai numes vargšams. O tiems, kurie iki šiol sunkiai dirbdami kūrė gerovę sau ir kitiems, dar labiau atmuš norą kurti bendrąjį vidaus produktą šalyje, kur mokestinis chaosas tapo įprasta būsena.
Dar blogiau – kur valdžia net nebeužsimena apie tai, kad gerovės valstybės pagrindas yra darbas. Kai net premjero žodis nedidinti mokesčių ničnieko nereiškia, todėl nauji mokesčiai gali būti įvesti per 5 dienas, vos tik koks valdžios narcizas užsimano tapti didžiuoju geradariu.
Jau minėtas „The Global Competitiveness“ raportas neleis tuo abejoti. Pagal ilgalaikę Vyriausybės viziją Lietuva – 90-a, o pagal jos pasirengimą pokyčiams – 94-a pasaulyje.
Tai reiškia, kad mūsų Vyriausybė veikia it kokia virvių fabrikėlio krepšinio sekmadieninė komanda. Anei vizijos, anei strategijos, anei trenerio. Bet koks bandymas įvesti šiokią tokią tvarką bent puolime atsimuša į pasubinotų troškimą žūtbūt perduoti kamuolį Viršininkui, kuris chaotiškai šaudo tritaškius 5 proc. tikslumu.
Dirbančiam žmogui Lietuvos valdžia yra pikta pamotė, o kartais, kaip dabar, ir klastinga ragana. Tokios valdžios kurpiama gerovės valstybė darosi panaši į globos valstybę (už taiklų terminą dėkui vyskupui Kėvalui) su brigadinio Gibono feisu ir manieromis.