Formulė neteisinga ir skaudžiausiai kerta gyvenantiems vargingiau! Ar taip reikia mažinti socialinę atskirtį ir kurti gerovės valstybę? Prezidento Gitano Nausėdos pozicija apie skubotai planuojamą mokestinę naštą taip pat yra neigiama – negalima pildyti biudžeto skurdžiausiai gyvenančiųjų sąskaita.
Finansų ministerija bando prakišti totalų mokesčių augimą keliais etapais – vienu – kuro, alkoholio, elektroninių cigarečių akcizų didėjimą. Galima pritarti dėl alkoholio ir elektroninių cigarečių, bet kuro akcizo didėjimas kels visas kitas kainas ir jį keliant nereikalingas taršos mokestis. Kainos kiltų, nes dauguma verslų yra susiję su transportu.
Kitas etapas – nekilnojamo turto mokestis. Finansų ministras Vilius Šapoka aiškiai įvardina, kad tai pirmas žingsnis į visuotinį nekilnojamo turto apmokestinimą. Užsibrėžta daugiau nei dvigubai sumažinti neapmokestinamą nekilnojamo turto ribą, nuo 220 tūkstančių iki 100 tūkstančių eurų. Tad apmokestinti būtų ir turintys naujos statybos trijų kambarių butus, ir savo nelaimei paveldėję brangiuose vietose esantį net varganos būklės nekilnojamą turtą.
Automobilių taršos mokestis – skriauda gyvenantiems skurdžiausiai ir jokios naudos gamtai
Nors jau nesu LVŽS frakcijos narys, tačiau pritariu visoms geroms ir teigiamoms jos iniciatyvoms Seime. Deja, siūlomas naujasis mokestis toks nėra. Jis – chaotiškas ir neišbaigtas, o siūloma automobilių apmokestinimo formulė – neteisinga. Toks mokestis niekaip nesiderina su prezidento G. Nausėdos ir premjero S. Skvernelio norimos kurti gerovės valstybės idėja.
Pabandžius paskaičiuoti įvairius variantus, buvo pastebėta, kad net perkant nedidelį automobilį papildomai tektų sumokėti apie 140 eurų, o už seną, bet galingesnio variklio automobilį tektų sumokėti į daugiau nei 1000 eurų. Nelogiškai atrodo ir tai, kad taršos mokestį siūloma mokėti registruojant automobilį, o ne periodiškai. Tai labiau panašu ne į taršos, o į registracinį mokestį. Ar nebus taip, kad žmonės dar rečiau pirks automobilius, važinės senais ir vengs kažką keisti. Juk pirkdami žmonės turės mokėti papildomai.
Kaimiškose vietovėse skurdžiau gyvenantys žmonės perka labai pigius automobilius, kurie nuolat rimtai genda. Dėl to per metus pakeičiami dažnai net keli automobiliai, nes už 1000 eurų pirkto automobilio būna neverta rimtai remontuoti.
Dėl to nelogiška labiausiai skriausti ir taip mažai turinčius – gyvenančius skurdžiausiai. Gal pamirštama, kad daug kur regionuose viešojo transporto nėra?! Ten asmeninis automobilis yra būtinybė. Jei žmonės liks be automobilių, jie nepasieks ligoninių, darbų, nenuveš vaikų į mokyklas.
Jeigu norima kurti socialinio teisingumo pojūtį – tai apmokestinti reiktų prabangių ir galingų automobilių savininkus. Jiems neskausminga būtų sumokėti papildomai. Kuro akcizas didinamas ir taip, tad važinėjantys ir teršiantys daugiau – sumokės už kurą daugiau. Juk galima apmokestinti taršesnį kurą labiau ir taip skatinti ekologiškesnių automobilių įsigijimą tarp tų, kurie gali juos įpirkti. Skatinti tą daryti įvairiomis mokestinėmis lengvatomis, bet prasmingų sprendimų neieškoma.
Realus rūpestis gamta būtų sengirių ir miškų saugojimas, o ne apgaulingi mokesčiai
Šią, taip žmones papiktinusią iniciatyvą vertinu kaip „menamą pagalbą“ gamtai ir bandymą, prisidengiant naujausiomis madomis įteisinti dar vieną mokestį bei parodyti ES, kad Lietuvoje yra sprendžiama taršos problema. Mano nuomone, kai kalbame apie klimato pokyčių stabdymą, visų pirma reiktų nustoti niokoti Lietuvos gamtą ir beatodairiškai kirsti medžius tiek giriose, tiek miestuose.
Seno, taršaus transporto problemą žymiai efektyviau išspręstų auganti ekonomika ir stabilus uždarbis. Daugumai gyventojų rūpi juos supanti gamta, tačiau ne visi turi finansinių galimybių būti ekologiškais – valgyti sveikesnį maistą, pirkti „žalius“ automobilius ir t. t. Jeigu žmogus gyvena ties skurdo riba, tai bet kokie papildomai mokesčiai juos dar labiau nuskurdins. Valdžia pirma turėtų pasirūpinti ekonomikos augimu ir oriais atlyginimais, o tada daugelis klausimų išsispręstų savaime.
O kalbant apie patį mokestį – vėlgi, pasigendu konkretaus įvardijimo, kur nukeliaus tie surinkti taršos mokesčio pinigai? Kaip bus skatinami mažiau taršius automobilius perkantys asmenys ir ar papildomai lėšų bus skirta medžių atsodinimui, kitoms gamtosauginėms priemonėms?
Žmonėms primetamos prievolės be edukacijos ir platesnių paaiškinimų. Natūralu, kad tai įaudrina ir supykdo visuomenę.
Į ką veda nekilnojamo turto (NT) mokestis?
Šiuo metu NT mokestį moka fiziniai asmenys, kurių nekomercinės paskirties turto bendra vertė siekia 220–300 tūkst. eurų. Tokiems asmenims NT mokesčio tarifas siekia 0,5 proc. nuo sumos, viršijančios 220–300 tūkst. eurų. Turto vertei siekiant 300–500 tūkst. eurų taikomas 1 proc. mokesčio tarifas. Brangesniam nei 500 tūkst. eurų turtui taikomas 2 proc. tarifas.“
Siūlomas naujasis NT mokestis iš pirmo žvilgsnio galėtų atitikti gerovės valstybės modelį, už kurį pasisako prezidentas G. Nausėda, nes mokesčiai paskirstomi atitinkamai pagal turimo NT vertę. Vis tik „velnias“, kaip beveik visada – slypi detalėse.
Iki 100 tūkst. eurų vertės nuleidžiama nekilnojamo turto kartelė gali paliesti ne tik gerai gyvenančius, bet ir vidutines bei žemesnes pajamas gaunančius piliečius, kurie gyvena didžiuosiuose mietuose (daugiausiai tai palies Vilniaus miesto gyventojus). Taip gali nutikti dėl to, kad kadaise įsigytas, paveldėtas ar kitais būdais įgytas būstas turėjo mažesnę vertę nei dabar. Be to, didelė dalis NT savininkų ėmė paskolas iš bankų, jas vis dar atidavinėja ir tas papildomas NT mokestis tikrai neprisidėtų prie jų gerovės.
Dar viena problema yra ta, kad daugelis Lietuvos piliečių net nežino savo turto vertės, todėl, visų pirma, reikės pradėti NT įvertinimo procesus. Pritariu „Luminor“ banko vyriausiajam ekonomistui Žygimantui Mauricui, kuris teigia, kad šiuo metu daug svarbiau kalbėti ne apie NT mokesčio įvedimą, o apie sistemos, kuri informuotų gyventoją, kokia yra jo turto vertė, sukūrimą. Tas padaryta nebuvo. Tad tokiam NT mokesčio įvedimui nepasiruošta.
Nepalaikysiu šių neteisingų siūlymų Seime
Be to, kaip viešai pasakė finansų ministras V. Šapoka, šis mokestis yra žingsnis į priekį link visuotinio NT mokesčio, kuris paliestų visus. Pasak jo, „lėtėjant ekonomikos augimui valstybė ieško papildomų pajamų“. Ar tikrai papildomi mokesčiai yra tai, kas padėtų mūsų šalies gyventojams jaustis užtikrintai dėl savo ir vaikų ateities Lietuvoje? Ar nėra grėsmės dar didesnei emigracijai, kai žmonės keliaudami, susipažindami su kitų ES valstybių situacija mato, kokie skirtumai lyginant su Lietuva yra kitose valstybėse ir kaip jose užtikrinama gyventojų gerovė?
Tik abstrakčiai kalbama, kur būtų panaudoti papildomai į biudžetą surinkti pinigai. Gyventojai mato tik faktą: norima didinti mokesčius, kalbama apie planuojamas surinkti milijonines sumas, o apie galimą naudą nėra aiškiai komunikuojama. Dėl to nepalaikysiu šių siūlymų Seime ir raginsiu balsuoti PRIEŠ kitus kolegas Seimo narius, nes užkrauti naštą skurdžiausiems galima tik neturint socialinio jautrumo ir nesuvokiant kaip turi būti kuriama gerovės valstybė.