Panelei Gretai Thunberg vieną dieną pabandys įteikti Nobelio premiją. Neįteikti gali nebent dėl to, kad ji yra švedė. Nobelis, kaip žinia, irgi buvo švedas. Nors dėl taikos premijos sprendžia Norvegijos parlamento paskirtas komitetas, jų ir švedų mąstymas tokiais atvejais gana panašus.

Skandinavai rodo savo išskirtinumą tuo, kad bando kaip įmanydami pabrėžti, kad nėra išskirtiniai. Jie transliuoja, kad yra visapusiškai labiau pažengę už visus: gerovės valstybė, imigrantų rojus, žalioji energetika… Įrašykite ką norite, kas jums patinka, apie ką svajojate, kuo žavisi pasaulis – viskas tiks.

Gretos pagalba yra siunčiama subtili žinutė: tik kvailiams (t. y. visiems jums, ne skandinavams) gali atrodyti, kad nereikia gelbėti Motinos Žemės, o pas mus net vaikai supranta, kad gelbėti būtina.

Tokia šlykšti, efektyvi, tvari ir nepajudinama rinkodara, kurios mes dar neišmokome įvaldyti, nes tai tikriausiai ateina su amžiumi. Tuo pat metu mes, bandydami keisti ir tobulinti (krepšinio) pasaulį, gindami viešą planetos interesą, per spaudos konferencijas keikiamės. Subtilumo mažiau negu tritaškių pataikymo.

Greta nuvarė į JAV Kongresą. Sukritikavo visus dėl neveiksnumo. Liepė išklausyti mokslininkus. Greta jau spėjo pasirodyti ir Trevoro Noah laidoje „The Daily Show“. Mes vis dar laukiame kvietimo, kad galėtume pagvildenti krepšinio problemas. Bet kol kas ten lankėsi paauglė iš Švedijos. Ten ji prikalbėjo iš esmės nieko nereiškiančių raktažodžių ir burtažodžių: „daroma per mažai“, „panaudokime demokratijos galią“, „mūsų negalima bus ignoruoti“.

Iš esmės bet kuris debatuose dalyvaujantis Lietuvos moksleivis galėtų tą patį pakalbėti. Gal net geriau. Jiems tik duok temą. O jeigu mūsų moksleiviams pasiūlytume surengti streiką – panašiai kaip darė pati Greta – ir neiti į mokyklą vardan Motinos Žemės, pati Greta žagtelėtų pamačius, kiek Lietuvos jaunimui rūpi klimato kaita. Gal net nuspręstų, kad jau laikas trauktis. Nes išties, kaip aš galiu mokytis, kaip aš galiu susikaupti, jei pasaulis ant prarajos krašto?
Iš esmės bet kuris debatuose dalyvaujantis Lietuvos moksleivis galėtų tą patį pakalbėti. Gal net geriau. Jiems tik duok temą. O jeigu mūsų moksleiviams pasiūlytume surengti streiką – panašiai kaip darė pati Greta – ir neiti į mokyklą vardan Motinos Žemės, pati Greta žagtelėtų pamačius, kiek Lietuvos jaunimui rūpi klimato kaita.
Tomas Sinickis

Ką mums daryti, stebint Gretos kryžiaus, t. y. klimato, žygius? Yra du variantai. Baisiausia, kad jie abu puikiai atitinka mūsų būdą. Todėl neaišku, ką mes pasirinksime.

Pirmas variantas yra nedaryti nieko. Mes esame kuklūs žmonės. Mes nelendam anksčiau tėvo į peklą. Taip, mus dažnai engia ir iš mūsų tyčiojasi, kamuolį numuša lanką palietę ir t. t. Viskas, ką mes darome, tai paverkiame, stropiai dirbame ir tikimės, kad Dievas mus vieną dieną pelnytai apdovanos už mūsų darbštumą ir kuklumą. Mes nekuriame taisyklių. Mes prie jų prisitaikome ir jų laikomės.

Antras variantas yra šokti į Gretos traukinį. Tai irgi atitinka mūsų būdą, mat bet kuriame versle mes esame nuostabūs kopijuotojai ir mokame greitai žengti paskui tuos, kurie kuria naujus verslo modelius ir atveria naujas rinkas. Iš Baltijos sesių, tik estai gali nurungti mus šioje srityje. Nenustebkite, jei ten artimiausiu metu atsiras kokia nors Miriam, pasipuošusi tipiniu paauglišku džemperiu, plakatais nešina, už Motiną Žemę kovojanti.

Kai rašau šį tekstą (2019 m. rugsėjo 19 d.), visame pasaulyje vyksta protestai dėl klimato kaitos. BBC tinklapio pirmajame puslapyje mirguliuoja ne tik Gretos pavardė, bet ir kažkokia šešiolikmetė iš Australijos vardu Gina Hale. Būtent šešiolikmetė. Visoje Jungtinėje Karalystėje vyksta daugiau nei 150 demonstracijų, kuriose dalyvauja moksleiviai. Kovoti už Motiną Žemę yra madinga. Tai labiau madinga negu krepšininkų žmonų drabužių etiketės.

Mums savo Greta nebūtinai reikalinga. Tačiau stebėti, ką ji – ir apskritai skandinavai bei anglosaksai – daro šioje srityje, kas yra akcentuojama ir kur krypsta lobistų pinigėliai, yra labai svarbu. Planetos gelbėjimas bus geras verslas. Šioje srityje mes galime turėti šiokį tokį pranašumą, kuris galimai pirmą kartą iš dangaus nukrito tiesiai į rankas. Pranašumo vardas yra Virginijus Sinkevičius.
Mums savo Greta nebūtinai reikalinga. Tačiau stebėti, ką ji – ir apskritai skandinavai bei anglosaksai – daro šioje srityje, kas yra akcentuojama ir kur krypsta lobistų pinigėliai, yra labai svarbu. Planetos gelbėjimas bus geras verslas.
Tomas Sinickis

Šioje vietoje reikia stabtelėti ir informuoti skaitytoją, kad pono Jakeliūno išreikšta pozicija dėl Sinkevičiaus netinkamumo užimti komisaro pareigas, būtent ir reiškia, kad Sinkevičius yra tinkamas. Jakeliūnas tiesiog yra senstelėjęs ir nesupranta mados tendencijų. Jis apskritai nusipelnė atskiros analizės dėl savo nesibaigiančių nusišnekėjimų. Bet jam skirsime laiko kitą kartą.

Lietuvos internautai, manydami, kad aplinkos ir vandenynų portfelis yra kažkoks juokas, labai klysta. Juokinga yra turėti šeštą FIBA reitingą, bet išmesti mažiausiai tritaškių pasaulio krepšinio čempionate, mesti juos apgailėtinu taiklumu ir žaisti praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio stiliaus krepšinį, kai pasaulis tuoj įžengs į 2020-uosius.

Aplinkos ir vandenynų sritis EK yra tai, kur vyks įdomiausi dalykai. Kodėl kėdė atiteko jauniausiam kandidatui per visą istoriją? Nes pasaulį bando gelbėti šešiolikmečiai ir senoji Europa turi spinduliuoti tą pačią jaunystę. Laimei, mūsų komisaras spėjo baigti ne tik mokyklą, bet ir keletą universitetų bei pabūti ekonomikos ir inovacijų ministru, kur – anot Jakeliūno – atstovavo verslui. Aleliuja!!! Gal ne tik planetą gelbės, bet ir tėvynei pasufleruos, kaip iš to uždirbt.
Aplinkos ir vandenynų sritis EK yra tai, kur vyks įdomiausi dalykai. Kodėl kėdė atiteko jauniausiam kandidatui per visą istoriją? Nes pasaulį bando gelbėti šešiolikmečiai ir senoji Europa turi spinduliuoti tą pačią jaunystę.
Tomas Sinickis

Verslas, kuris mąsto, kur investuoti, bei jauni žmonės, kurie spręs, kokias studijas pasirinkti, turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, kokias naujienas transliuos mūsų naujai paskirtas komisaras. Jo sričiai bus skiriama ypač daug dėmesio. Ten atsiras lėšų naujiems verslams kurti. Galimai atsivers unikalios galimybės įžengti į tam tikras verslo nišas anksčiau negu mes tai padarom įprastai, t. y. kai visi jau viską moka ir belieka konkuruoti kaina.

Tuo tarpu mes turime kuo skubiau šokti į Gretos traukinį. Kvieskit ją į Lietuvą. Pasigirkit, kad Ignaliną uždarėm (niekas juk neliepė). Paklauskite patarimų. Padarykite ją patarėja. Žodžiu, įgyvendinkite ką nors šlykščiai pritempto, bet veiksmingo.

Šešiolikmetė švedė pradėjo planetos gelbėjimo revoliuciją. Europoje ją finansuos 28-erių metų lietuvis. Ar pakaks mums proto iš to uždirbti?