Etatinį apmokėjimą be etatų įvedusi edukologijos mėgėja Petrauskienė profesionaliai paaukštinta dirbti Paryžiuje.

Buvusi švietimo ir mokslo ministrė paskirta mūsų švietimo ir mokslo atašė prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos. Su dar didesne etatine alga.

Eksministrė Petrauskienė tvarko dokumentus, kad galėtų išvykti dirbti į Paryžių. Tuo metu vieni mokytojai bėga iš mokyklos, kiti niūriai laukia stebuklingų etatų, treti dar niūriau – pensijos. Studentai iš principo šalinasi mokytojų studijų. Štai toks mėgėjiškos politikos, paskelbtos profesionalų valdymu, rezultatas. Kažkokia nedarni ta žadėta darna.

Mūsų švietimo sistema dabar galėtų patikėti nebent pusprotis. Taip, kaip sankryžoje vienu metu neįmanoma pasukti ir į kairę, ir į dešinę, lygiai taip pat neįmanoma iš tų pačių ribotų išteklių ir išsaugoti mokyklas, kuriose nebėr mokinių, ir visiems mokytojams garantuoti po etatą.

Atiduok mokytojams tuos pinigus, kurie metami mirusių mokyklų gyvasties palaikymui dirbtine koma, etatas nebūtų jokia problema. Tačiau Karbauskio-Skvernelio „profesionalai“ ir savivaldybininkai toliau pliauškia niekus, kurių esmė: jei kiek geriau pavairuotume, sankryžoje vienu metu tikrai pavyktų pasukti ir į kairę, ir į dešinę.

Eksministrė Petrauskienė tvarko dokumentus, kad galėtų išvykti dirbti į Paryžių. Tuo metu vieni mokytojai bėga iš mokyklos, kiti niūriai laukia stebuklingų etatų, treti dar niūriau – pensijos. Studentai iš principo šalinasi mokytojų studijų. Štai toks mėgėjiškos politikos, paskelbtos profesionalų valdymu, rezultatas. Kažkokia nedarni ta žadėta darna.
R. Valatka

Tauta prieš rinkimus masiškai limpa prie tokių šoferių. Tik pamačiusi, kad antgamtišką veiksmą žadėję šoferiukai, kaip ir reikėjo tikėtis, iš to strioko pylėsi į sankryžos viduryje supiltą kalvą, ima spjaudytis ir taip pat šimtais šalina mėgėjus iš Seimo.

Tokiais atvejais taip jau būna, kad su pamazgomis išpilami ir kūdikiai. Taigi joks paradoksas, kad per 30 metų taip ir nesukūrėme politinės klasės. Kuri vienintelė tegali apsaugoti valstybę ir piliečius nuo landžių kaip rudens musės mėgėjų.

Šiandien Lietuvą valdo mėgėjai kubu, save šaukiantys profesionalais. Kam mėgėjams tas profesionalo pakabukas? Ar ne geriau išmintingai patylėti?

Žmonės dažniausiai rėkia dėl to, dėl ko jiems labiausiai skauda. Ko labai norėtum, bet neturi. Jei ant kiekvieno kampo šūkauji, koks esi profesionalas, reiškia, esi tik varguolis mėgėjas. Kaip ir toji „profesionalų“ valdžia.

Ar girdėjote kada G. Rinkevičių aiškinant, koks jis profesionalas? O Asmik Grigorian, O. Koršunovą, R. Kazlą, Š. Jasikevičių, profesorius V. Šikšnį, A. Bumblauską ar A. Jokubaitį? Taigi, kad. Visi ir taip mato, kur meistras, o kur tik turgaus plepys.

Užmeskim akį, kas mus valdo?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas – buvęs Marijampolės mentas. Pasak LRT atlikto tyrimo, pabėgo iš policijos į LŽVS paskui Skvernelį, kad būtų užgniaužtas abejonių keliančios jo veiklos tyrimas. Dabar tiria kitus. Ir grėsmes valstybei.

Ar girdėjote kada G. Rinkevičių aiškinant, koks jis drūtas profesionalas? O Asmik Grigorian, O. Koršunovą, R. Kazlą, Š. Jasikevičių, profesorius V. Šikšnį, A. Bumblauską ar A. Jokubaitį? Taigi, kad. Visi ir taip mato, kur meistras, o kur tik turgaus plepys.
R. Valatka

Net jei būtų krištolinio tyrumo, visiškas politikos naujokas ir mėgėjas tokiame poste yra nonsensas. Nesusipratimas. Pats NSGK pirmininkas – itin geros nuomonės apie save. Antai projektą pristatančiai kitai Seimo narei tėškė kaip per tardymą: „Ar pati vartoji (narkotikus)?“

Teisės ir tesiėtvarkos komitetui vadovauja teologijos daktarė, kuri savo diseratacijoje teigė, kad Dievas baudžia lytiniu keliu plintančia liga už padarytą moralinį blogį, o moksliniai argumentai, kad prezervatyvai stabdo ŽIV plitimą, pasak Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės, kontracepcijos nepadaro moralia ir mažiau bloga.

„Profesionaliau“ nepasakys jau niekas? Gali būti, kad buvęs valstiečių žemės ūkio ministras Surplys, Žemaitijoje surengęs lietaus meldimo iš dangaus performansą, Seimo teologę perspjovė.

Kultūros komiteto pirmininkas – agrooligarchas, kurio interesų laukas buvo tik prisigrobti kuo daugiau ariamos žemės ir maustyti ES nešvarios rusiškos salietros importu.

Televizijos serijalo scenarijaus rašytojas mėgėjas su kultūra turi maždaug tiek pat bendro, kiek Rusijos caras Petras I – su medicina. Tas mėgdavo savo dvarui gydyti dantų skausmą raudamas dantis. Tiek bojarinai, tiek tarnai, suskaudus dantį, slėpdavosi pakampėmis, nes caras eskulapas žandikaulį begydydamas ne vienam taip buvo sulaužęs.

Žodžiu, algininkas. Maždaug kaip koks XVII a. LDK kareivis. Kariauja tik už algą. Susimetė su oligarchu Karbauskiu, bet kaip tas vilkas – nors ir gerai šertas iki Seimo rinkimų ir per Prezidento rinkimus, nuolat dairosi į šalis. Bene anoj pamiškėj daugiau avių, gal persimetus ten?
R. Valatka

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas pavarde Ąžuolas. Dar vienas itin svarbus Seimo komitetas. Dar vienas iš purvo į profesionalus. Kažkur iš Akmenės rajono. Ūkininkavo sau žmogus, ir tik bac vieną rytą atsibubnda Biudžeto ir finansų komiteto vadu. Finansininkas? Agroekologas iš Dievo malonės.

Sveikatos komiteto pirmininkė – kita politikos naujokė Kubilienė. Gal gerai, nes gydytoja? Bet ir čia politinės patirties – nulis. Tokia pat profesionalė, kaip ir sveikatos apsaugos ministras. Gydytojų darbo apmokėjimo įkainiai – visi iš lubų. Tik ką tai, be gydytojų ir slaugytojų, jaudina?

Seimo pirmininkas – krūmelių genėjimo profesorius. Iš ten – į postą Nr. 2. Politinė idėja Nr. 1 – laisvai samdomas amžinas Seimo pirmininkas. Niekam nepriklausantis ir niekam neatsakingas.

Vidaus reikalų ministrė – iš etnologijos mokytojų kaimo mokykloje. Premjeras – karjeros policininkas, laisvai samdomas Pakso partijos vidaus reikalų ministras. Laisvai samdomas lizinginis Karbauskio „Agrokoncerno“ premjeras.

Žodžiu, algininkas. Maždaug kaip koks XVII a. LDK kareivis. Kariauja tik už algą. Susimetė su oligarchu Karbauskiu, bet kaip tas vilkas – nors ir gerai šertas iki Seimo rinkimų ir per Prezidento rinkimus, nuolat dairosi į šalis. Bene anoj pamiškėj daugiau avių, gal persimetus ten?

Bet krykštaujančių vėl daugėja. Kaip žiemkenčiai žaliuoja viltis, kad štai nueis Karbauskis ir ant Lietuvos iš kažkur stosianti gera valdžia, ir tada bulvės ar gal net vyšnios Suvalkijoj vėl žydės.
R. Valatka

Ar reikia stebėtis, kad tokiam laisvai samdomam miško sanitarui – priešai už kiekvieno kampo? Mokytojai. Orios algos reikalaujantys jauni gydytojai, kuriuos net drebėdamas pasiunti trijų raidžių kryptimi į Londoną (įdomu, ką dabar apie MP situaciją ir moralinį blogį parašytų Seimo teologė?). Bet ypač žurnalistai. Tie atima iš vargšo premjero privatumą ir neleidžia nuslėpti ligos net nuo mamos ir papos.

Net ir nusprendęs laikytis politikos etiketo taisyklių, MP praleidžia progą patylėti – vis tiek niršta ant žurnalistų. Ar galima elgtis mėgėjiškiau?

Mėgėjiškumas badė akis svarstant, ką skirti eurokomisaru.

Ne, Sinkevičius tikrai ne blogiausias variantas. Tačiau ką apie didžiausią Seimo partiją sako faktas, kad niekuo ypatingu iš bendraamžių neišsiskiriantis 27-erių politikos naujokas tapo ekonomikos ir inovacijų ministru, o 28-erių – eurokomisaru? Pirmiausia turbūt tai, kad darną ir profesionalumą visose sferose žadėjusi partija tiesiog neturėjo antro žmogaus, galinčio be vertėjo komunikuoti Europos Komisijoje.

Kadencijai staigiai trumpėjant, profesionalų smarkiai mažėja, o ir su tais pačiais – gyva bėda.

Ką į šuns dienas dabar deda „profesionalų“ rinktinės lyderis? Jo paties mums pripirštus savo algininkus – eksministrą Masiulį, Pranckietį, Baką, Urbšį, Matelį, Džiugelį, Šakalienę, Puidoką. Jūs nepatikėsite, bet tie jam bjauresni ir už Landsbergį. Sąrašas pildomas.

Laisvai samdomi politikai, kaip taikliai pastebėjo Bernardas Gailius, arba algininkai, – vietoj politinės klasės. Tokia niūri Lietuvos politikos realybė.

Sveikos partijos kuria politikus, o ne ieško jų greituoju būdu „second hand“ turguje. Pas mus – atvirkščiai: „second hand“ krautuvės traukiasi, „second hand“ veikėjų turgus plečiasi. Radžvilo, Dagio ir Sinicos judėjimas tai patvirtina. Neišmeskit seno skuduro – kam nors susigadys.

Bet krykštaujančių vėl daugėja. Kaip žiemkenčiai žaliuoja viltis, kad štai nueis Karbauskis ir ant Lietuvos iš kažkur stosianti gera valdžia, o tada bulvės ar gal net vyšnios Suvalkijoj vėl žydės.

Ilgai laukę, dar palaukit. Vietoj nueisiančių Karbauskio ir jo algininkų stos kitas Karbauskis. Su naujais, o gal ir tais pačiais, tik skiauterę pakeitusiais algininkais. Nes vietoj politinės klasės turim tik po kraštą braidančius, amžinai alkanus algininkus – laisvai samdomus politikos mėgėjus. Kurie daugumai, prisipažinkit, – jei tik nauji ir jauni – iš tolo juk visai nieko?