Kilęs skandalas veda link to, jog Seime bus įkurta laikinoji tyrimo komisija, jos įgaliojimus suteikiant Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuri turės unikalią galimybę atlikti Rusijos įtakos Lietuvos politinei sistemai tyrimą. Pamatyti pilną paveikslą, išsiaiškinti metodus, uždavinius ir strateginius tikslus. Toks tyrimas, jeigu nebus išnaudotas politiniams „žaidimėliams“, gali prisidėti prie Lietuvos politinės sistemos atsparumo išorės poveikiui stiprinimo.
Ši situacija kažkiek panaši į JAV atvejį, kada, pasirodžius informacijai dėl galimo Rusijos kišimosi į 2016 m. JAV prezidento rinkimus, specialiojo prokuroro Roberto Mullerio komanda per dvejus metus atliko tyrimą ir nustatė, kad Rusija dėjo pastangas įsilaužti į rinkimų sistemas visose 50-yje valstijų, siekiant manipuliuoti balsavimo rezultatais. Todėl dabar, Lietuvoje kilus skandalui apie galimą Rusijos įtaką šalies politiniams procesams, yra tinkamiausias metas visa tai išsamiai išsiaiškinti.
Tiesa, pagunda išnaudoti tyrimą politiniams „žaidimėliams“ iš tiesų labai didelė. Ne paslaptis, kad valdančioji LŽVS norėtų galutinai susidoroti su Seimo Pirmininku V. Pranckiečiu ir frakcijos gretas palikusiu buvusiu NSGK pirmininku V. Baku. Seimo pirmininkui kaip paslapčių subjekto vadovui neišvengiamai teks atsakyti į klausimą, kodėl, kitaip nei M. Basčio atveju, šį kartą neįslaptinta informacija apie I. Rozovą pusantrų metų pralaikyta stalčiuose. Po laikinosios komisijos tyrimo paaiškės ir Seimo pirmininko politinės atsakomybė. Tačiau esmė ne čia. Ne V. Pranckietis ir tuo labiau ne V. Bakas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Turime atlikti parlamentinį tyrimą dėl neteisėto sisteminio Rusijos poveikio Lietuvos politinei sistemai, jos poveikio Lietuvos vidaus politikai bei rinkimų kampanijoms, Seimo narės Irinos Rozovos ir kitų politikų ryšių bei veiksmų galimai keliamos grėsmės šalies nacionaliniam saugumui.
Daug aspektų, apie kuriuos šiandien turime tik apibendrintą informaciją, teks analizuoti ir į juos gilintis iš esmės. Keli pavyzdžiai.
Paviešintoje VSD pažymoje teigiama, kad Seimo narė kontaktavo su Rusijos generaliniu konsulu Klaipėdoje Vladimiru Malyginu, kuris išsiųstas iš Lietuvos dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu. Jis siejamas su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba ir siekė gauti neviešą informaciją Lietuvai aktualiais vidaus politikos ir strateginių projektų vystymo klausimais. Svarstytina, ar tai nėra susiję su Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalu, kuris panaikino „Gazprom“ monopolį ir privertė šią bendrovę dujų kainas Lietuvai sumažinti 30 proc., ir bandymais diskredituoti šį projektą. Galbūt buvo tariamasi dėl Visagino atominės elektrinės statybos projekto, kuriuo Rusija niekada nebuvo suinteresuota, o gal kalbama apie tai, kaip užkirsti kelią Baltijos šalių elektros energijos sistemos sinchronizacijai su Vakarais?
Kitas svarbus klausimas – ar I. Rozova yra esminė figūra, ar tik svarbus potėpis sudėtingame Rusijos įtakos Lietuvoje paveiksle? Kokie asmenys ir kokios politinės jėgos dar yra įsitraukusios ar įtrauktos? Iš viešos informacijos žinome, kad labai panašiu metu, kai įvyko VSD atstovų pokalbis su I. Rozova, ši institucija bandė perspėti ir LLRA lyderį V. Tomaševskį apie tai, kad per jį Rusija gali bandyti vykdyti priešišką veiklą, tačiau jis tokius atvirai perspėjimus ignoravo. Kyla klausimas, ar su V.Tomaševskiu norėta pasikalbėti konkrečiai dėl ryšių su tuo pačiu V. Malyginu?
Dabar jau žinome, kad su Rusijos diplomatais ar diplomatine priedanga dirbančiais asmenimis I. Rozova aptarinėjo galimybes formuoti Rusų aljanso politinį junginį su LLRA. Šioje vietoje verta atkreipti dėmesį, kad 2012 m. Seimo rinkimuose LLRA kartu su Rusų aljanso atstovais iškovojo 8 mandatus, iš kurių 5 laimėti daugiamandatėje apygardoje. Taigi, bendras kandidatų sąrašas prisidėjo prie to, kad LLRA perkoptų kartelę (7 mandatai) ir turėtų savo frakciją. Iki 2012 m. to nebuvo. Klausimas, ar tokio politinio junginio atsiradimas yra I. Rozovos ir kitų politikų ryšių su Rusijos diplomatais rezultatas? 2013 m. VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime akcentuota, kad „Rusijos ambasada Vilniuje išskirtinai aktyviai palaiko etniniu pagrindu suformuotų partijų vienijimąsi prieš rinkimus, bendrą „aktualių“ problemų viešinimą. Rusijos diplomatinės ir konsulinės atstovybės Lietuvoje aktyviai įsitraukia į minkštosios galios sklaidą ir gana agresyviai siekia dalyvauti Lietuvos vidaus politikos procesuose.“
Kitas viešai žinomas faktas – 2012 m. Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdyboje, kurios pagrindą sudaro buvę ir esami specialiųjų tarnybų darbuotojai, yra lankęsi LLRA bei Lietuvos rusų sąjungos atstovai. Būtent šios valdybos Visuomeninių procesų analizės departamento Baltijos šalių skyrius 2013 m. organizavo prieš Lietuvą informacines provokacijas. Svarbu išsiaiškinti, kas lankėsi, kodėl ir ar vėliau koordinavo savo veiklą su šiomis Rusijos institucijomis.
Galų gale, atsižvelgiant į tai, kad pati I. Rozova į Seimą išrinkta pagal LLRA-KŠS sąrašą, kuriame buvo ir kitų Rusų aljanso narių, klausimas, ar dabartinės LLRA-KŠS frakcijos buvimas valdančiojoje koalicijoje, jos narių vadovavimas ministerijoms irgi yra po diplomatine priedanga dirbančių Rusijos žvalgybininkų darbo rezultatas?
Būtent todėl turi būti atliktas išsamus tyrimas. Turime išsiaiškinti, kokiais būdais Rusija ir jai atstovaujantys pareigūnai, palaikydami nuolatinius ryšius su minėta Seimo nare bei galimai kitais Lietuvos politikais, siekė paveikti Lietuvos politinę sistemą, vidaus politikos procesus, rinkimų kampanijas bei jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą. Taip pat reikia įvertinti, ar I. Rozovos ir kitų jos atstovaujamos politinės jėgos narių ryšiai su buvusiais ar esamais Rusijos žvalgybininkais, diplomatais nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui. Galiausiai nustatyti, kokią įtaką ir žalą Lietuvos valstybei padarė ši Seimo narė ir kiti jos atstovaujamos politinės jėgos atstovai, siekdami paveikti 2008–2012, 2012–2016 m. bei po 2016 m. Seimo rinkimų sudarytos valdančiųjų koalicijų partijas, atskirus politinių partijų atstovus, Vyriausybę, ministrus, Seimo narius, kitas valstybės institucijas bei jų sprendimus, ir įvertinti, ar nebuvo daroma įtaka politiniams procesams.