Ten kažkaip lyg ir ne visai pagal Konstituciją, bet žodžio žmonės sako, kad kiek žmonių, tiek nuomonių.
Gegužės pradžios žodžio žmonių pažadai grąžinti įgaliojimus tautai irgi kažkaip susivėlė, nes dabar yra įgaliojimai veikti su trimis naujais ministrais, kurie tikrai nustebins mus visus ir Europą. Tikrai.
Viena mokysis dirbdama, kitas apskritai nelabai supranta, kaip iš švietimo atsidūrė susisiekime, o dar užkulisiuose lūkuriuoja ant ledo likę koaliciniai tvarkiečiai, be abejo, turintys nuostabų kandidatą į ūkio ministrus vietoj Europon sparnus keliančio komisaro Virginijaus.
Bet už viso šito nelinksmo balaganėlio nugarų slypi gerokai rimtesnė ir niūresnė prognozė – iki 2020 rudens gyvensim amžino įšalo valdžios valdomi.
Juk realiai darbai yra paralyžiuoti jau nuo žymiojo gegužės mėnesį vyriausiojo Lietuvos tijūno pareiškimo. Kvaila būtų ministerijų klerkams arti, jei nežinai, ar dirbsi, ar susidėsi manatkes ir išeisi iš vakarėlio.
Mano šaltinių teigimu, prasidėjus bruzdesiui dėl Kukuraičio ateities, visi darbai Socmine sustojo kaip Vilniaus Geležinio vilko gatvė po gero lietaus. Nes kvaila būtų arti...
Papasakokit, švietimo ministre Monkevičiau, kaip sekasi vykdyti švietimo reformas, kaip juda sąlygos, kurios buvo suderėtos didžiojo mokytojo streiko metu. Kaip sekasi ieškoti mokytojų, kurių pradeda katastrofiškai trūkti? Nepamirškime, kad jau artėjam prie pusiaukelės, kai mokytojo profesija turės būti prestižinė.
Papasakokit, Vyriausybės vicekancleri Matulioni, kiek pasistūmėjo taip skambiai praėjusį gruodį sukurta derybų dėl viešojo sektoriaus atlyginimų grupė, žadėjusi per kelis mėnesius sukurti penkerių metų strategiją, kurią profesinės sąjungos vadino tik imitacija įtampai numalšinti.
Liepą šiaip ne taip buvo pasirašyta kolektyvinė sutartis dėl 2020 metų, o nors kažkiek ilgėlesnė strategija taip ir liko ūkuose, nes kur čia strateguosi, kai neaišku, kada vakarėlis baigsis.
Dar pridėčiau medikų situaciją, jaunimo įdarbinimą, emigraciją, ryšius su užsienio lietuviais – besk į bet kurią vietą ir jokios ilgalaikės strategijos ten nerasi. Rasi tik kreivai šleivai uždėtą pleistrą ir Kultūros komiteto pirmininko nuomonę.
Karbauskis tikrai yra Renesanso žmogus, viską moka ir viską žino – nepaisant naujojo žemės ūkio ministro nuomonės, jis perkels ministeriją į Kauną, jis žino, kaip reikia optimizuoti ligonines, kiek išasfaltuota žvyrkelių, o kiek reikia, kiek reikia uždaryti mokyklų, ir kad Pranckietis yra rakštis.
Žodžiu, kam mums ilgalaikės ekspertų strategijos, kai turime lietuviškąjį Da Vinčį, Nostradamą ir Paracelsą viename.
Ministrai mokysis, apšilinės kojas ir atlikinės juos kontroliuojantiems lėlininkams reikalingus veiksmus. Tą parodo greitas VRM ministrės Tamašunienės užvažiavimas ant akivaizdžiai neįtinkančio policijos generalinio komisaro Lino Pernavo dėl jo anglų kalbos kursų.
Tamašunienė pareiškė, kad tobulintis užsienio kalbą valdininkai turi ne darbo metu ir už savo lėšas. Ta pati Tamašunienė, kuri darbo metu ir už valstybės lėšas pernai varė į Australiją dalinti religinių lankstinukų Fidžio ir Tongos tikintiesiems. Beje, kiekvieną dieną einu prie Aušros vartų, stoviu ir laukiu, kada pro mane praeis piligrimų grupė iš Vanuatu ar Solomono salų. Dar nėr.
Bet tai negi smulkinsies, kai prie postų jau saviškių šutvė išsirikiavus. Čia kaip per akciją „Jamam“ – laiko mažai, reikia griebti, negali žinoti, kada kitas toks šansas bus.
Apšils kojas, išsidalins postus saviškiams, sudarbins partiečius, žiūrėk jau ir pavasaris.
O dar Prezidentas nusprendžia parodyti, kad yra svarbus ir išstoja su nuostabiu pareiškimu – „jeigu darbai ministerijose nevyks, keisime ministrus iki rinkimų“.
Na, ta prasme? Ta prasme, Ekscelencija, ar jūsų stipriausia visų laikų komanda turi bent kokį suvokimą, kaip valdoma valstybė? Jeigu jau atidavėt strateginių ministerijų rogutes koloradinio Voldemaro marionetėms, tai ir dirbkit su jomis. Ką jūs keisit, kai paaiškės (o paaiškės), kad Tamašunienė nesusitvarko? Kada keisit?
Balandžio mėnesį eisit per butus ir ieškosit savižudžio ministro, kuris ateitų penkiems mėnesiukams? Ir tada jau darbai užvirs ministrą pakeitus?
Nes net ir tų penkių mėnesiukų nebus, nes nuo pavasario bus užtrauktas stop-kranas ir visi resursai sutelkti į rinkimus, juk ten tokie neaiškumai ir tektoniniai lūžiai galimi.
Realiai valstybei gal net būtų geriau, jei „valstiečiai“ turėtų išlaikę savo 30 procentų reitingus ir galėtų jaustis šiek tiek ramiau turėdami didesnį šansą likti valdžioje po 2020-ųjų spalio. Gal tada net ir darbas koks pavyktų.
Iš esmės valstybėje viskas gerai, paguodė mus nueidama prezidentė Grybauskaitė. Pasikartosiu ir papildysiu – iš esmės valstybėje viskas gerai nepaisant to, ką daro valdžia, nes išmokome kažkaip suktis nekreipdami į ją dėmesio.
Bet ką daryti tiems, kuriems reikia valdžios dėmesio ir bent kažkokio, bent minimalaus jos intelektinio gebėjimo strateguoti į priekį.
Nes jeigu įšalsim ilgam, nei pleistrai, nei tušinukais dantis besikrapštantys Seimo nariai, nei lietuviškasis da Vinčis, neištrauks.
Haiku
Amžinas įšalas
Jei ištirps tai nuskęsim
Tai gal ir gerai