Ir gimė ji ne spindinčiuose sostinės biurų pastatuose, prikimštuose naujos kartos vadybininkų, kurie važinėja lizinginiais automobiliais ir gyvena atokiuose rajonuose stypsančiuose naujos statybos daugiabučiuose, pirktuose už milžiniškas paskolas.
Tikra gerovės Lietuva gimė tyliose regioninėse kunigaikštystėse, kurias retai kada sutrikdo svetimi ateiviai. Nebent tai būna koks nelauktas Specialiųjų tyrimų tarnybos ar Finansinių nusikaltimų tarnybos išvažiuojamasis-parodomasis reidas. Ši gerovė dažnai nepastebima, nes apima tik pakankamai siaurą savų giminaičių ir partiečių ratą.
Neužimsiu jūsų galvų gražbyliavimu. Imkimės skaičių. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos valdyba atliko visų 246 Lietuvos savivaldybių valdomų įmonių nepotizmo rizikos intensyvumo analizę.
Daugiausia darbuotojų, susijusių giminystės ryšiais, buvo nustatyta Druskininkų (35 proc.), Neringos (34 proc.) ir Vilniaus rajono (23 proc.) savivaldybių valdomose įmonėse.
Savivaldybių valdomos įmonės, turinčios didžiausią dalį giminystės ryšių pačiose įmonėse: UAB „Gedmina“ (50 proc.), UAB „Neringos komunalininkas“ (42 proc.), UAB „Kelmės vanduo“ (41 proc.), UAB „Druskininkų AQUA“ (41 proc.). Tyrimo metu birželio mėnesį šalies savivaldybės valdomose įmonėse dirbo 21 991 darbuotojas, iš kurių – daugiau kaip 4 tūkst. – susiję giminystės ryšiais.
Vidutiniškai, savivaldybių įmonėse giminaičiai sudaro 19 proc. visų darbuotojų, o atskirose įmonėse giminaičių dalis gali siekti ir iki 50 proc. Tyrimo pabaiga.
Bendras vardiklis – nedidelė savivaldybė, kuriai vadovauja arba jau daugelį metų nekintantis meras, arba žmogus, kuris vietinėje politikoje sukasi bent keliolika metų. Tik taip galima suformuoti draugišką paramos klubą – savotišką vietos valdžios elitą, kuriame veidai nesikeičia nuo praeito amžiaus. Partinė priklausomybė paprastai nelabai svarbi.
4 tūkstančiai žmonių – tai AB „Kauno grūdai“ dydžio įmonė, kurioje dirba vien tik giminaičiai. Tokios dydžio monstrą pajudinti sudėtinga, tai pakankamai galinga jėga. Ir mes kalbame ne apie verslo struktūrą, skaičiuojančią kiekvieną centą, o apie valstybines įmones, kurios išlaikomos iš valstybės biudžeto arba turi monopolines teises teikti paslaugas vienoje ar kitoje teritorijoje ir bet kada gali gauti papildomų pajamų – užtenka padidinti tarifą, ar paprašyti dotacijos.
Turbūt net Rusijos valdomame Kaukaze, kur siautėja legendinis Ramzanas Kadyrovas, ne visose įstaigose tokia giminaičių koncentracija.
Kita vertus 4 tūkstančiai žmonių iš 21 991 tai vieninga jėga, leidžianti kontroliuoti visus likusius ir netgi atskirus nedidelius regionus.
Mūsų ypatingai susmulkinta savivalda tarsi specialiai tam pritaikyta. Be tokios galios nebūtų galima užsitikrinti nuolatinės valdžios. Pirma, tai ištikimiausi balsuotojai. Antra, jų pagalba visada galima gauti naudą sau ar suteikti ją labai reikalingiems žmonėms.
Paprasta, gyvenimiška, efektyviau už daugelį išgirtų šiuolaikinių valdymo strategijų. Ši strategija apima ne tik giminaičius, bet ir savotiškus partinius klanus, kurie dažnai stipresni už giminystę, nes paremti bendros naudos siekimu.
Normalioje partinėje demokratinėje sistemoje „neprasuksi“ tokių primityvių savęs praturtinimo schemų, kaip Neringoje. Didžioji dalis savivaldybės butų nuomojami merijos ar pavaldžių įstaigų tarnautojams, buvusiems tarybos nariams, mero Dariaus Jasaičio bendražygiams – bent penki nuomojami asmenims, susijusiems su Neringą valdančia socialdemokratų partija.
Pasak visuomeninio transliuotojo, iš viso savivaldybės fonde yra 74 butai, tik 18 iš jų turi socialinio būsto statusą, nors eilėje būsto laukia 56 asmenys.
Savivaldybei už butų nuomą tenka mokėti 25-165 eurus mėnesiui. Pavyzdžiui tarybos narys socialdemokratas Ričardas Kičiatovas būstą pernuomoja už 70-120 eurų, į tarybą neišrinktas socialdemokratas Saulius Gustainis, išsinuomojęs būstą už 25 eurus, jį siūlo turistams už 50–110 eurų parai. Kuršių Neringos nacionalinio parko direkcijoje dirbusi socialdemokratė Aušra Verbovienė už savivaldybės būstą iš turistų prašo iki 130 eurų parai.
Banalu, bet pinigai nekvepia. Įstatymai taip elgtis leidžia, o moralė ir politika mūsų valstybėje dažnai vienas su kitu nesusisiekiantys indai.
„Nepotizmas yra viena iš pagrindinių korupcijos priežasčių savivaldoje. Tęsiant nepotizmo rizikos stebėseną, matome, kad ši problematika yra aktuali ne tik savivaldybių administracijose, bet ir jų valdymo srityse“, – sako STT direktoriaus pirmasis pavaduotojas Jovitas Raškevičius.
Tačiau tai tik skambūs žodžiai, į kuriuos visuomenė jau nekreipia dėmesio. Aiškiai matoma nauda nusveria vertybines nuostatas. 2018 metų tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis“ duomenimis, gyventojai nepotizmą suvokia, kaip labiausiai Lietuvoje paplitusią korupcijos formą. Vienas iš trijų Lietuvos gyventojų, turėdamas galimybę, pasinaudotų giminystės ryšiais, darbinantis į viešąjį sektorių
Tiesa, įdomioji dalis, kad už šią „vietinės gerovės valstybę“ moka ne mistinis „biudžetas“, bet tų regionų gyventojai. Atlyginimai ten vieni mažiausių, nes verslas susijęs ir „nenori iškreipti darbo rinkos“. Investuotojai, kurie galėtų kelti pavojų vietiniams ir juos priversti žaisti konkurencijos sąlygomis, stabdomi savų iš savivaldybių administracijos.
Emigracija tuo pačiu viena didžiausių, nors miestelių spindesys gana didelis – draugiškai įsisavinama vis nauja ES parama ir klojami vis nauji šaligatviai. Bendros gerovės nuojauta ir galimybės šeimas bei klanus sujungia tvirčiau nei kruopščiai nubraižytas geneologijos ar partinės struktūros medis.
Jei grįšime prie komentaro pavadinimo – tai visgi koks tas lengvas kelias patekti į gerovės valstybę atskirai paimtame regione? Atsakymas gan liūdnas – reikia pasistengti gimti tinkamoje šeimoje, arba dar mokykloje įstoti į rajoną valdančią partiją.