Štai Panevėžio meras Rytis Mykolas Račkauskas už viešųjų ryšių konsultacijas ir, galbūt, už savivaldybei bei asmeniškai suteiktas paslaugas, kurios galimai Panevėžio miesto savivaldybei kainavo 5 tūkst. eurų, jau virš metų kaip patrauktas baudžiamojon byloj dėl piktnaudžiavimo.

O štai panašiu atveju, apie apklausą, kurią už valstybės pinigus užsakė Lietuvos Vyriausybės kanceliarija (apie tai, ar kenkia R. Karbauskis S. Skverneliui), teisėsauga tyli.

Trumpai priminsiu tos apklausos istoriją.

Birželį „Vilmorus“ vykdytoje apklausoje radosi klausimas, kaip respondentų vertinamai S. Skvernelio veiklai daro įtaką respondentų vertinama R. Karbauskio veikla?

Pradėjus aiškintis, kas užsakė apklausą ir konkrečiai minėtą klausimą, „Vilmorus“ vadovas aiškino, kad užsakovas – „valstiečiai“. R. Karbauskis tai neigė ir piktinosi, kad toks klausimas neetiškas, sociologiškai nekorektiškas, todėl ir niekada negalėjęs būti užsakomas. Nuo apklausos atsiribojo S. Skvernelio rinkimų štabui vadovavęs V. Bakas.

Pats S. Skvernelis tvirtino, esą „yra įvairių apklausų“, bet asmeniškai jų neužsakinėjęs, o į patikslinantį klausimą, ar Vyriausybė konkrečiai birželyje kreipėsi į „Vilmorus“, atsakė, kad „Vyriausybės institucija yra didelė“.

Premjero tezė atrodė tokia normali, kad lyg ir nenormalu ją būtų buvę laikyti nenormalia. Bet čia iššoko patarėjas S. Malinauskas ir pateikė akivaizdžius įkalčius.

Premjero patarėjas savo veidaknygėje atviravo, esą iškilo noras pamatyti tikrą tikrovę („realią situaciją“) Lietuvoje. Patarėjas iš esmės prisipažino, kad valstybės pinigais mėginta sužinoti, kaip mokesčių mokėtojai vertina S. Skvernelio-R. Karbauskio santykius.

S. Malinauskas dėsto, kad Vyriausybė už mokesčių mokėtojų pinigus užsakė apklausą viešam labui. Toks paaiškinimas tiktų ir Panevėžio merui, tik jis neturi savų malinauskų. Čia tektų prisiminti žinomo kanadiečių analitiko Lourence J. Peter vardu žinomą taisyklę: „Bet kurioje hierarchinėje struktūroje kiekvienas darbuotojas anksčiau ar vėliau užima pareigas, atitinkančias jo nekompetencijos lygį.“

S. Malinauskas dėsto, kad Vyriausybė už mokesčių mokėtojų pinigus užsakė apklausą viešam labui. Toks paaiškinimas tiktų ir Panevėžio merui, tik jis neturi savų malinauskų.
Raimundas Lopata


Net LVŽS pirmininkas R. Karbauskis stebėjosi ir DELFI korespondentei skundėsi: „Kaip mes tokį klausimą duotume viešoje erdvėje? Tai absurdas. Tai juokingas klausimas, pirmą kartą tokius girdžiu. Kas gali tokį klausimą uždavinėti? Koks atsakymas? Tai yra bet kokiu atveju ir teigiamas, ir neigiamas tame pačiame atsakyme.

Čia nekorektiški klausimai paprasčiausiai. Nekorektiški. (...) Kiek žinau sociologiją, taip negalima klausti žmonių, nes atsakymai iškreipti. Klausimai paprastose apklausose, kai būna korektiški, leidžia kažkaip vertinti, o kaip galima vertinti, kai pats užprogramuoji neigiamą atsakymą pačiu klausimu? Keista (...).

Kažkas turėjo tikslą padaryti, kaip suprantu iš klausimų, kažką neigiamo, kad gautų neigiamą atsakymą, todėl pateikė taip klausimus, o sociologinė kampanija tiesiog už tai gavo pinigus ir nesikišo, nebandė pasakyti, kad „ką jūs darote, juk suprantate, kad šis klausimas – nekorektiškas. Taip klausti negalima.“

R. Karbauskis nutarė, kad atitinkamos institucijos turėtų pasiaiškinti, ar premjeras galimai nesupainiojo interesus, ar nepateko į interesų konfliktą? Sakytume, principingas žingsnis?

Klausimas – kodėl vieniems etika, kitiems LR Baudžiamojo Kodekso 228 straipsnis?

Čia klausimas ne tik teisėsaugai, bet ir tiems kas teikė Seimui ar balsavo už S. Skvernelį Seime.

Nutuokiu, kad jums tai atrodys kaip smulkmena. Negi dėl tokio menkniekio trukdysi premjerą. Kita vertus, Izraelio premjeras, mano nuomone, teisiamas už mažesnę „smulkmeną“. Bet nuo čia ir prasideda teisinė valstybė.