Trumpai esminiai momentai ir konkretūs faktai, kurie galbūt padės išvengti klaidinančių interpretacijų, kas ką pradėjo, kas ką galėjo įtikinti ir kiek kieno priimti sprendimai kainavo.
1 etapas
2008–2012 m. Energetikos ministerijai vadovauja ministras Arvydas Sekmokas. 2012 m. spalio 3 d. Lietuva inicijuoja ieškinį prieš „Gazprom“ Stokholmo arbitraže. Vyriausybė yra pavedusi Energetikos ministerijai atstovauti ginčuose su „Gazprom“.
Lietuva pradeda arbitražo bylą Stokholmo arbitraže, siekdama prisiteisti 1,2 mlrd. eurų kompensaciją dėl neteisėtai padidintų gamtinių dujų kainų po to, kai „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimo metu paaiškėjo didelio masto piktnaudžiavimas.
Bylos nagrinėjimas trunka ketverius metus. Ji baigiama nagrinėti 2016 m. birželio 22 d. ir Arbitražas konstatuoja, kad nors „Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijas turėjo interesų konfliktą, tačiau Lietuvos pareikštas 1,2 mlrd. ieškinys netenkinamas.
Ministro A. Sekmoko vadovavimo ministerijai metu inicijuotas teisminis procesas nuo 2012 m. spalio iki 2016 m. birželio kainavo apie 9 mln. eurų.
2 etapas
2016 m. rugpjūčio 22 d. Vyriausybė paveda Energetikos ministerijai, vadovaujamai Roko Masiulio, imtis teisinių veiksmų, siekiant anuliuoti Lietuvai nepalankų Arbitražo sprendimą. Lietuva kreipiasi į Švedijos teismą prašydama anuliuoti šį sprendimą.
2019 m. liepos 4 d. Švedijos Teismas priima sprendimą neanuliuoti Stokholmo arbitražo sprendimo. Bylos nagrinėjimas trunka beveik trejus metus.
Ministro R. Masiulio vadovavimo ministerijai metu inicijuotas teisminis procesas valstybei kainavo apie 900 tūkst. eur.
3 etapas
Švedijos Teismas palieka Lietuvai galimybę skųsti nepalankų sprendimą. Energetikos ministerija šiuo metu vertina, ar tikslinga kreiptis į Švedijos Aukščiausiąjį Teismą. Taip, tokia galimybė neatmetama.
Jeigu ministro Žygimanto Vaičiūno vadovaujama Energetikos ministerija kreiptųsi į Švedijos Aukščiausiąjį teismą ir būtų apsispręsta bylą priimti ir nagrinėti, tai visas teisminis procesas kainuotų preliminariais skaičiavimais galėtų apie 200 tūkst. eurų.
Ir pabaigai
Reikia pripažinti, kad bylinėjimasis tarptautiniame arbitraže ir užsienio teismuose kainuoja brangiai. Vis dėlto, kartais tokios išlaidos yra neišvengiamos, siekiant ginti valstybės ir jos vartotojų interesus. Lietuva turėjo gintis nuo „Gazprom“ bandymų išlaikyti savo monopolinę įtaką ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui.
„Gazprom“ inicijavo bylas ir siekė sustabdyti Lietuvos veiksmus reformuoti dujų sektorių iš monopolistinio, kur „Gazprom“ tuo metu kontroliavo 100 proc. dujų rinkos, į sąžiningos konkurencijos pagrindais veikiantį sektorių. Lietuvos valstybės ir gamtinių dujų vartotojų interesai buvo sėkmingai apginti ir nei „Lietuvos dujų“ veiklos tyrimas, nei gamtinių dujų sektoriaus reforma nebuvo sustabdyta. Nežiūrint aktyvaus „Gazprom“ pasipriešinimo, Lietuvai pavyko liberalizuoti gamtinių dujų rinką, užtikrinti palankias gamtinių dujų tiekimo sąlygas ir sąžiningas dujų kainas.
Energetikos ministerija taip pat buvo aktyvi dalyvė Europos Komisijos (EK) inicijuoto antimonopolinio tyrimo, kurio galutinis rezultatas tai, kad dabar „Gazprom“ yra po EK padidinamuoju stiklu ir už bet kokias manipuliacijas jai grėstų bauda.